← Literatūra

Francas Kafka (Franz Kafka)
Novelė „Metamorfozė“

Žymus žydų kilmės austrų prozininkas, įtakingas XX a. rašytojas, rašęs vokiečių kalba, modernizmo pradininkas. Gregoras Zamsa — kaltas be kaltės, pavirto vabalu.

11 min (2222 ž.)

12kl ilgas kūrinys modernizmas

Suprasti Šaltiniai
Aa

Biografija

  • 1883-1924. Mirė 40 m. nuo plaučių tuberkuliozės
  • Gimė Prahoje, Čekijoje, laikomas austru
  • Prahos universitete studijavo germanistiką, vėliau teisęr
  • Jis laikomas vienu reikšmingiausių XX a. pirmosios pusės, o gal ir viso šimtmečio autorių.
  • Pašaukimas — kūryba:
    • „Visa, kas nėra literatūra, man kelia neapykantą“, — rašė jis dienoraštyje.
    • Autorius rašė labai daug, tačiau kruopščiai atrinkinėjo kūrinius, kuriuos laikė vertais publikuoti
  • Gyvenimas buvo komplikuotas: įtempti santykiai šeimoje, nepasitenkinimas studijomis ir darbu, bjaurėimasis kasdienybe, liga, persekiojantis tapatybės klausimas, vedybų baimė.
  • Persekiojantis tapatybės klausimas:
    • Vokiškai kalbantis Prahos žydas jautėsi gyvenąs trigubame gete: atskirtas nuo gimtosios vokiečių kalbos, izoliuotas nuo čekų kultūros, likęs be žydiškų šaknų.
    • Jo tėcai buvo asimiliavęsi, judaizmą išpažino tik formaliai.
    • Kafka buvo įsitinkęs, kad priklausyti kuriai nors tautai, puoselėjančii tvirtas istorijos, kultūros ir religijos tradiicijas, — esminė visaverčio žmogaus gyvenimo sąlyga.

Nedaug tėra XX a. Vakarų Europos rašytojų, kurių kūryba būtų sukėlusi tiek ginčų ir diskusijų, kaip šio Prahos žydo, siurrealistine proza reiškusio modernaus žmogaus pasaulėjautą. Yra daug skirtingų Kafkos kūrybos interpretacijų, jis vadinamas pranašu, filosofu, „genialiu paranoiku“ ir dar daug kaip, tačiau galima teigti, kad jis yra, tiesiog, talentingas, įdomus ir labai savitas rašytojas, pelnytai užimantis garbingą vietą tarp pasaulio žinomiausių kūrėjų. Nemoku.lt

Žr. šaltiniai.info

Metamorfozė (1915 m.)

Pabudęs vieną rytą iš neramaus miego, Gregoras Zamza pasijuto paverstas baisingu vabalu.

  • Veiksmo vieta: Gregoro šeimos bute (Gregoro kambaryje ir svetainėje)
  • Laikas: 3 žiemos mėn.
  • Metamorfozė — virsmas, kurį patyrė Gregoras, suvokęs savo skurdžią egzsitenciją ir bejėgiškumą.
  • Veikėjai ir simboliai
    • Gregoras Zamsa (ponas Zamza) — regis, intravertas, užsidaręs, slopina ir ignoruoja emocijas, pyktį, rūpestingas, neretai nerimauja. Tampa įrankiu, išlaiko visą šeimą finansiškai, varžtas negailestingoje sistemoje.
      • Jis buvo komivojažierius — keliautojas prekybininkas.
      • Tarsi pats save nubaudė. Jis jau senai jautėsi primityvus gyvūnai, o šią metamorfozę lemia noras sunaikinti save, nes būdamas nelaisvas negali jaustis laimingas.
      • Aišku, jis kaltas be kaltės, nes nenorėjo tapti baisiu vabalu.
      • Mirė po 3 mėnesių.
      • Aspektai rašiniui / diskusijai
        • Aukojasi dėl artimųjų materialinės gerovės
        • Per daug nuolankus, žeminasi, kad tik nebūtų atleistas
        • Stengiasi prisitaikyti, neįskaudinti, pirmiausia galvoja ne apie save, o apie šeimos narius
        • Padeda materialiai, išlaiko šeimą, jaučiasi atsakingas už ją, turi kilnių tikslų padėti seseriai
        • Aukojasi, leidžia būti išnaudojamas
        • Sielojasi, kad negali padėti, prisiima visą atsakomybę už šeimos narius
        • Seserį bando apsaugoti nuo streso
        • Gina seserį, žavisi jos muzika, nepraradęs jautrios sielos
        • Jaučiasi nereikalingas, tad stengiasi namiškiams palengvinti būtį ir buitį
    • Vabalas (Gregoras) — neįgalumo, mažumos simbolis. Tai yra kažkas, ko kiti nesupranta, nemyli, bijo.
    • Traukinys, vėlavimas sukelia nerimą, įtampą.
    • Prokuristas (Chief Clerk) yra negailestingas kapitalistas, išnaudotojas.
    • Motina
    • Meluoja, kad sūnus tik neprarastų darbo
    • Apsimetinėja prieš prokuristą
    • Vaizduoja sielvartą, nori sušvelninti prokuristo pyktį
    • Bijo savo sūnaus, bjaurisi juo
    • Vengia susitikimo su juo
    • Sesuo Grėtė — muzikali, myli Gregorą, rūpestinga, bet irgi nori pamiršti Gregorą, jai sunku.
    • Bando padėti Gregorui
    • Bijo, bet bando įveikti save
    • Šlykštisi kitokiu tapusiu broliu
    • Sesuo prisiėmė atsakomybė už Gregorą
    • Rūpinimasis Gregoru seserį vargino
    • Ji bandė įveikti pasišlykštėjimą Gregoru
    • Sesuo ima keistis, tampa abejinga, nenuoširdi
    • Pavargo rūpintis ir apsimetinėti tampa žiauri, negailestinga
    • Kitoks brolis nereikalingas, jis turėtų palikti namus, nes kenkia šeimos gerovei, ramiam jų gyvenimui
    • Tėvas — nesupranta Gregoro, prašo daug, negailestingas.
    • Nors pats nedirba, bet jaučiasi turįs galia šeimoje, bijo dėl savo ateities, bijo netekti maitintojo.
    • Meluoja, pataikauja, kad tik Gregoro neišmestų iš darbo
    • Apsimetinėja, pyksta, jaučiasi bejėgis suvaldyti situaciją
    • Elgiasi agresyviai
    • Neliko meilės ar nuoširdumo
    • Gėdijasi kitokio sūnaus, bijo prarasti pajamas
    • Pienas ir duona — pagarbos simbolis.
    • Pusiau supuvęs maistas, kurį atnešia 2 k. per dieną — nepagarbos, moralinės degradacijos simbolis.
    • Tėvo sukaupti pinigai, kuriuos panaudos šeima, yra Gregoro įdėtas darbas.
    • Nuomininkai — visuomenė, ryšys ir susvetėjimas su ja bei artimaisiais (žr. Albert Camus Svetimas).
  • Amorali knyga. Šeima — sociopatai. Gregoras juos išlaikė, bet dabar, kai jam reikia paramos, jie jį atstumia, nori atsikratyti, nužudyti. O, kai Gregoras mirė, nejautė gailesčio.
  • Ką norėjo pasakyti Kafka?
    • Tu esi toks, koks save matai, kaip save prisistatai ir įvertini.
    • Visi gali būti niekšais, netgi šeima.
    • Jeigu tu kitiems tarnauji už dyką ir iš kitų nieko neprašai, būsi išnaudojamas.
    • Turi išsakyti savo jausmus ir neužsidaryti nuo kitų.
    • Būdamas nelaisvas negali jaustis laimingas.

Angliška interpretacija

I

Tėvas, motina ir sesuo susirūpino, kodėl Gregoras dar neišvyko į darbą, ypač sesuo, kuri norėjo, kad Gregoras atidarytų duris, bet jos buvo užrakintos.

Atsibudus Gregorui buvo sunku atsikelti. Gregoras nesuprato, kad pasikeitė jo kūnas ir virto vabalu: „staiga pamanė, kaip viskas būtų paprasta, jeigu susilauktų pagalbos. […] Bet negi iš tiesų šauktųsi pagalbos, nors durys ir nebūtų užrakintos? Ši mintis jį dabar net pralinksmino.“ Ilgai neatsikėlė.

Gregoro balsas buvo pakitęs: „Jis nė kiek neabejojo, kad balsas pasikeitęs vien nuo smarkaus peršalimo, profesinės komivojažierių ligos.“

Vėliau atvyko prokuristas. „Ir kodėl likimas jam lėmė tarnauti tokioj firmoj, kur dėl menkiausio nieko tave tuojau ima kaltinti mirtinom nuodėmėm? Nejau visi tarnautojai ten paskutiniai niekšai, nejau tarp jų nėra nė vieno ištikimo, atsidavusio žmogaus, tokio, kuris, tiktai keletą valandų nepanaudojęs firmos reikalams, pakvaišta nuo sąžinės priekaištų ir tiesiog negali išlipti iš lovos? […] Ir labiau sujaudintas savo paties minčių, negu tvirtai apsisprendęs, Gregoras ryžtingai virstelėjo ir griuvo iš lovos.“

Šeima nežinojo, ką sakyti, bet tėvas nusprendė, kad Gregoras blogai jaučiasi ir yra užsispyręs. Džiaugiasi, kad atvyko prokuristas, kad privrstų Gregorą praverti duris. „Tiesa, jie nežino, kas jam yra, ir todėl taip atkakliai neatstoja.“

Pradeda verkti (kūkčioti) sesuo. Neaišku, kodėl, galbūt, kad jis nesikelia ir neįleidžia prokuristo, kad gali prarasti vietą ir kad šefas vėl pateiks tėvams senas sąskaitas?

  • Gregoras stengiasi darbe, bet visada kaltinamas, sielvartauja. Prokuristas supyksta:
    • „Iš pradžių aš norėjau tai pasakyti jums vienam, bet kad taip be reikalo mane gaišinate, tai nematau reikalo to slėpti nuo jūsų gerbiamų tėvų. Paskutiniu metu jūs dirbote labai prastai, tiesa, metų laikas toks, kad didelio biznio nepadarysi, mes tai suprantame; bet tokio metų laiko, kai išvis nieko nepadaroma, nebūna, pone Zamza, neturi būti.“
    • Gregoras: „Pone prokuriste! Pagailėkite mano tėvų! Visi tie priekaištai, kuriuos man dabar išsakėte, neturi jokio pagrindo; aš anksčiau nė žodžio nesu girdėjęs, kad blogai dirbu. Jūs tikriausiai nematėte paskutinių mano užsakymų. Beje, aš išvažiuosiu aštuntos valandos traukiniu, tos kelios valandos man padėjo atgauti jėgas. Negaiškite, pone prokuriste; aš tuojau pats ateisiu į kontorą, malonėkite tai pasakyti šefui!“
    • Gregoras norėjo išeiti ir pasikalbėti su visais, bet jo niekas nesuprato. Prokuristas netgi manė, kad galbūt iš jo šaiposi: „Ar jūs supratote bent žodį?“
    • Prokuristas: „Tai buvo ne žmogaus balsas, – pasakė prokuristas itin tyliai, ir po motinos riksmo jo žodžius visi labai aiškiai suprato.“

Iškviečiamas daktaras ir šaltkalvis, kad pradarytų duris.

Šaltkalvio neprireikia. Gregoras lėtai atrakina spyną, nors dantų neturi, būklė bloga.

Prokuristas, pamatęs Gregorą, lėtai traukėsi atgal, neatitraukiant žvilgsnio nuo jo.

„Prokuristą reikėjo sulaikyti, nuraminti, įtikinti ir galų gale palenkti savo pusėn; juk nuo to priklausė Gregoro ir visų namiškių ateitis! Kad bent sesuo būtų čia! Ji protinga mergina, jau tada verkė, kai Gregoras ramiai gulėjo ant nugaros lovoje. Ir prokuristas, didis damų gerbėjas, tikrai būtų leidęsis jos palenkiamas; ji būtų uždariusi buto duris ir prieškambaryje išblaškiusi jam visą išgąstį. Bet sesers nebuvo, ir Gregoras turėjo veikti pats. […] Prokuristo pabėgimas, deja, visiškai išmušė iš pusiausvyros tėvą; kol kas jis elgėsi palyginti ramiai, o dabar, užuot vijęsis prokuristą arba bent jau netrukdęs Gregorui jį vytis, nutvėrė dešine ranka prokuristo lazdą, mat tas buvo palikęs ją ant krėslo sykiu su skrybėle ir apsiaustu, kaire nutraukė nuo stalo didelį laikraštį ir trypdamas kojomis, mojuodamas lazda ir laikraščiu ėmė varyti Gregorą į jo kambarį. Nepadėjo jokie Gregoro prašymai, jų niekas nė nesuprato, kad ir kaip nuolankiai jis sukiojo galvą, tėvas tiktai dar labiau trypė.“ Tėvas buvo susijaudinęs.

Pasibaisėjimas:

„Tiktai varė Gregorą, tarsi jam nebūtų buvę jokių kliūčių, ir dar garsiau šnypštė; Gregoras už nugaros girdėjo jau visai nebe tėvo balsą; dabar jau nebuvo kada juokauti, ir Gregoras – kas bus, tas bus – ėmė spraustis pro duris. Viena jo kūno pusė pakilo, jis visas persikreipė, nusibrozdino šoną, ant baltų durų liko bjaurios dėmės, netrukus visai įstrigo ir vienas nebūtų įstengęs nė krustelėti, kojytės vienoj pusėj drebėdamos kabojo ore, kitoj skaudžiai prispaustas prie grindų, – tada tėvas iš užpakalio smarkiai riūktelėjo padarydamas galą visoms kančioms, ir jis visas kruvinas lėkte įlėkė savo kambarin. Durys buvo užtrenktos su lazda, ir pagaliau viskas nutilo.“

II

Iš audioknygos

Šitos dalies nerasite anksčiau nurodytame PDF.

  • Trukdė nubrozdintas kairys šonas. Gerti galėdavo tik traukdavosi su visu kūnu.
  • Sesuo paliko maisto. Pienas nepatiko, nors paprastai mėgdavo. Beveik su pasibjaurėjimu nušliaužė atgal. Prasideda degradacija.
  • Sesuo tai pamatė. Gregorui labai rūpėjo, ką ji atneš vietoj pieno, svarstė. Seserė atnesė ant seno laikraščio: senų apipuvusių daržovių. kelias razinas, migdolus, padažą, nevalgomo sūrio, be to, pastatė vandens, dubenyje, skirtam Gregorui. Šviežias maistas nebepatiko.
  • Sesuo ir tarnaitė rūpinosi Gregoru. Apie visišką pripratimą prie jo nebuvo kalbos, o tėvai nenorėjo, kad jis mirtų.

Šeimai reikėjo prisiprasti prie pokyčių. Motina ir sesuo ėmėsi virimu. Tėvas atskleidė finansinę padėtį, šeima buvo bankrutavusi prieš 5 m., bet dar turėjo santaupų.

Gregoras sugebėjo uždengti visas šeimos išlaidas, pinigus priimdavo su dėkingumu, duodavo noriai. Tik sesuo liko Gregorui artima. Grėtė (sesuo) muzikali, gražiai grojo violiončele, norėta išleisti ją į konservatoriją, bet tai būta tik graži svajonė. Gregoras norėjo ją išleisti vis tiek. Prisimindavo tokius dalykus Gregoras. Gregoras mėgdavo pasiklausyti Grėtės grojimo, durų trenksmas girdėdavosi ir tėvas vis mąstė, ką ten Gregoras darė.

Liko truputį senųjų laikų turto, po laiko užaugo procentai. Ir liko pinigų iš Gregoro darbų, matyt, jau susikaupė rimtas kapitalas. Bet tie procentai galėjo juos išlaikyti metams, dvejiems. Reikėjo uždirbti pragyvenimui. Tą sumą geriau neliesti.

Tėvas buvo senas, bet sveikas, jau penkis metus nedirbęs.

Mama negali eiti dirbti, nes serga astma, sunku per kambarį pereiti.

Seserei tik 17 metų, ji dar tik vaikas, mokėjo tik groti, padėti namuose, išmokė gražiai rengtis, nekaltai pramogauti.

Gregorui darėsi bloga ir kalta, kai prasidėjo kalbos apie darbus.

Gregoras blogai jau matė, pro langą toks jausmas, kad buvo dykuma. Kad tik galėtų seserei padėkoti, būtų buvę daug lengviau, o dabar tai jį kamuoja.

PDF ištrauka

Gregorą pamatė motina ir sukliko garsiu, kimiu balsu: ,,O dieve, dieve!“

– Gregorai! – sušuko sesuo, iškėlusi kumštį ir įsmeigusi į jį piktą žvilgsnį.

Tai buvo pirmas kartas po pavirtimo, kai kreipėsi tiesiogiai į jį.

Grėtė išbėga atsinešti vaistų, nes mama buvo apalpusi nuo šoko. Gregoras pabėgo, rėplioja.

Tėvas, sužinojęs, kas vyksta, pradeda mėtyti obuolius į Gregorą. Durys į Gregoro durys užrakintos, todėl jis rėplioja svetainėje, negali pabėgti tėvo. Vienas obuolys įstrigo jo nugaroje ir Gregoras nebegali judėti.

Motina prisimena, kad Gregoras jos sūnus ir jį reikia mylėti. Mama puolė prie tėvo, Gregoras pradeda prarasti sąmonę.

Motina puolė prie tėvo, jos atleisti sijonai viens po kito nukrito, ir ji klupdama užgriuvo tėvą, apkabino, lipte prilipo prie jo, – čia Gregoro akys galutinai aptemo, apglėbė rankom jo galvą ir ėmė maldauti, kad paliktų Gregorą gyvą.

III

  • Gregoras susižeidė taip, kad jam buvo sunku judėti ir jis nebegalėjo lipti ant sienų.
  • Tėvas supranta, jog Gregoras yra šeimos dalis, o ne priešas.
  • Šeima dabar palieka Gregoro miegamojo duris atviras, kad jis galėtų stebėti juos.
  • Sesuo įsidarbino pardavėja, studijuoja prancūzų kalbą ir trumpąją kalbą.
  • Visi per daug pavargę.
  • Jie pasisamdę tarnaitę, kuri ateitų du kartus per dieną ir atliktų sunkius darbus.
  • Šeima buvo priversta išparduoti savo papuošalus ir norėjo persikelti į mažesnį butą, tačiau negalėjo, nes negalėjo sugalvoti būdo, kaip perkelti Gregorą. Tačiau Gregoras mano, kad šeima tiesiog neturi jėgų judėti ir jie susitaikė su kančia.
  • Gregoras pradeda galvoti apie tai, kaip šeima jį apleidžia.
  • Jo sesuo nesivargina daugiau išsirinkti maisto ir labai skubotai bei prastai valo kambarį.
  • Tačiau ji reikalauja, kad ji būtų vienintelė, kuri valytų Gregoro kambarį.
  • Gregorio kambarys tampa šiukšlių laikymo vieta.
  • Šeima priima tris nuomininkus, kurie atsineša savo baldus, todėl viskas, ko nereikia, yra išmesta į Gregorio kambarį. Gregoras dabar turi mažai vietos judėti. Barzdoti nuomininkai ypač kruopščiai žiūri į švarą, tvarką ir bando butą sutvarkyti taip, kad aplinkui negulėtų nieko nereikalingo. Kadangi nuomininkai dažniausiai valgo bute, durys į Gregorio kambarį dažnai laikomos uždarytos.
  • Gregoras buvo labai silpnas: Gregoras dabar jau beveik nieko nevalgydavo.
  • Grėtė nusprendžia, kad laikas atsikratyti Gregoro, nes jai per sunku.
  • Vieną dieną tarnaitė palieka Gregorio duris praviras, kol nuomininkai buvo svetainėje. Grėtė virtuvėje pradeda groti, o namų gyventojai paprašo įeiti į svetainę groti. Nuomininkams spektaklis nepatiko, tačiau Gregorą tai patraukia, žadina humaniškumą. Gregoras išlindo, fantazuodamas apie tai, kaip planavo nusiųsti ją į konservatoriją.
  • Vienas nuomininkas, pamatę Gregorą, įspėja šeimą, kad jie nemokės už dienas, kurias praleido bute dėl šlykščių sąlygų. Kiti du taip pat nemokės už nuomą.
  • Tada Gregorio sesuo žengia į priekį ir tvirtai sako tėvams, kad jie pakankamai ilgai prižiūrėjo padarą ir dabar turi jo atsikratyti. Verkia. Tėvai klausia, kaip jie galėtų juo atsikratyti, o Grėtė neturi atsakymo. Sako, kad jeigu tai iš tikrųjų būtų buvęs Gregoras, jis pats būtų pasitraukęs ir palikęs juos ramybėje.
  • Gregoras, prisimindamas savo švelnumą ir meilę savo šeimai, supranta, kad jis turi dingti. Jis visiškai sutinka su Grėte.
  • Gregoras tyliai miršta: Supuvusį obuolį nugaroje ir uždegimo paliestą vietą, nuklotą minkštomis dulkėmis, jau beveik pamiršo. Apie namiškius galvojo su grauduliu ir meile. Kad jam reikia išnykti, buvo net tvirčiau įsitikinęs negu sesuo. Taip beprasmiškai ir taikiai svarstydamas pratūnojo ligi trečios valandos ryto. Dar matė, kaip lauke už lango pradėjo švisti. Paskui nuleido nebeklausančią galvą ant žemės ir tyliai išleido paskutinį kvapą.
  • Tarnaitė atvyksta kitą dieną, randa lavoną, praneša šeimai.
  • Nuomininkus išvaro tėvas.
  • Šeima suprato, kad ateitis neatrodo tokia beviltiška ir naujas mažesnis butas būtų patogesnis, pigesnis,
  • Anot šeimos, atėjo laikas pasidairyti jai tinkamo jaunikio. Ir tarsi patvirtindama šias jų viltis, tramvajui sustojus, duktė pakilo pirma ir išsitiesė visu savo jaunu kūnu.

💖 Nusiųskite žinias draugams!

Daugiau tokio turinio

Tik Literatūra

Visos pamokos ir konspektai →