<- Literatūra

Jonas Biliūnas
Novelės „Vagis“, „Lazda“, „Ubagas“

Iliustracija

Apie autorių

Mirė 28 metų. Gyveno 1879-1907 metais.

Kūryba

Iš pradžių bandė kurti eilėraščius, bet nesisekė.

Bruožai:

  1. Po Biliūno, nė vienas žymus rašytojas nebegrįžo prie Žemaitės, Lazdynų Pelėdos principų.
  2. Nebekūrė detalaus ir nuoseklaus optinio bei akustinio vaizdo.
  3. Nebesistengė aprėpti kuo daugiau faktų.
  4. Pabrežė rašytojo atsakomybę, kūrybos reikšmę kūrybai.
  5. Pirmasis lietuvių literatūroje įvedė realizmo terminą.
  6. Vaizduoja ir gerus, ir blogus reiškinius. Anot Biliūno, literatūros tikslas yra visapusiškai atskleisti tikrovę.
  7. Autorius privalo pasislėpti „pasislėpti“ už kuriamo vaizdo.
  8. Gilinasi į žmonių psichologiją, jausmus, išgyvenimus (psichologiškumas).
  9. Kartais susidaro įspūdis, kad riba tarp pasakotojo ir rašytojo išnyksta, todėl kūriniai vadinami autobiografiniai.
  10. Pasakotojas dalyvauja veiksme.

Novelių pavadinimai dvipusiški.


Novelė „Vagis“

Vaizduojamas pasaulis

Veiksmo vieta: kaimas, sodžius (sodyba).
Pagrindinis veikėjas: Jokūbas, kuris gyveno gerą gyvenimą, buvo ūkininkas, bet širdį spaudė atgaila, nes taip pat buvo žmogžudys.
Veiksmo laikas: istorinis laikas yra carinės Rusijos. Pagrindinio veiksmo laikas yra Jokūbo vėstuvių naktis, žiema.

Siužetas

Kūrinio pradžioje trumpai papasakojama apie Jokūbo šeimą, laimingą žmoną, gyvenimo istoriją bei jo kumelį, kurį myli ir nežada parduoti. Tuo metu kumeliai buvo labai vertingi.

Jokūbas vedybų naktį nujaučia, kad kažkas vyksta lauke. Išeina, mato, jog kažkas įsibrovė į tvartą. Susivokia, kad yra vagis. Kadangi naktis ir negali pasiprašyti pagalbos, greitai nusprendžia su kūlė (medinis kūjis) nutrenkti vagį, kuris žilas, senas, rusas. Ilgainiui, pamato, kad nebegyvas ir turėjo revolverį (šautuvą), todėl, jeigu taip nebūtų pasielgęs, gali būti, jog ūkininkas būtų likęs nebegyvas.

Kitą dieną šis žmogus palaidojamas. Sodžiuje suprantama, jog žmogus buvo vagis, nes buvo apsiginklavęs, todėl kaimas nusprendžiama, jog vagis vertas tokio likimo.

Svarbu žinoti apie Linčo teismą, teismą, kuriame žmonės, tas pats sodžius, bendruomenė teisia, įveda teisingumą.

Jokūbas apie žmogžudystę pasipasakoja žmonai, kunigui per išpažintį. Nusprendė, jog prisipažinti valdžiai (policijai) nėra geras pasirinkimas, nes nori užauginti vaikus, vis dėlto jis šeimos galva.

Biliūnas tikrai gilinosi į psichologizmą: Jokūbas prieš mirtį pergyvena, ar Dievas supras, kodėl taip pasielgė. Išvada tokia, kad Jokūbas dorus žmogus, nes visą gyvenimą atgailauja.

Pagrindinė mintis

Sąžinė yra griežčiausia teisėja.

Laimei žūsta kiti.

Vagis pavogė ramybę, bet ne kumelį (pavadinimo dvilypumas).


Novelė „Lazda“

Pagrindinė mintis, patarlė: lazda turi du galus.

Gėrio, blogio pažinimas. Kiekvienas žmogus daro tai, kuo atsakingas.

Bus papildyti užrašai.


Novelė „Ubagas“

💡 Žodis „ubagas“ yra netinkamas, tokio nėra žodyne. Tačiau VBE vertintojai šį žodį nelaiko klaida, nes tai Jono Biliūno žodis.

Sinonimai: elgeta, duoneliautojas.

Pavadinimo analizė

Ubagas yra ne tik pagrindinis veikėjas Petras Sabaliūnas, bet ir jo sūnus, kuriam trūksta vertybių, galima sakyti, jog ubago siela.

Kas, kur, kada?

Veiksmas vyksta sodžiuje (kaime).

Yra dabarties ir praeities (pasakotojo vaikystės) paveikslai.

Pagrindinis siužeto įvykis: elgeta (Sabaliūnas) aplanko pasakotojo namus.

  • Petras Sabaliūnas. Buvęs turtingas ir pasiturintis žmogus, kuris buvo ir geriausias pasakotojo tėvų kaimynu ir bičiuliu. Toks žmogus tikrai buvo — ne fikcija, ne Biliūno sukurtas.
    • Mylėjo bites.
  • Pasakotojas. Galima surišti ir su rašytoju. Kai užaugo, išsikėlė į miestą. Dabar grįžo į kaimą, aplankyti tėvus.

Vertybės

  1. Gailestis, atjauta. Pasakotojas atrėkia mažą gabalėlį duonos, Sabaliūnas duoną pabučiuoja, palaimina. Tradiciškai duona yra bendradarbystės simbolis.
  2. Dosnumas. Petras Sabaliūnas nėra godus: vaikus pavaišina medumi.
  3. Mylėjo vaikus. Paglostydavo vaikų galveles, kai pamatė dėdę Petrą.

Išvada

Kodėl taip atsitiko? Geras kūrinys samprotavimo rašiniui.

Galima įsigilinti į novelės esmę: nors Petras ir buvo geras žmogus, jis turėjo daugiau laiko skirti savo vaikams, kad taip neišvarytų. Pasakotojas jaučia gėdą, kad nesugėbjo daugiau laiko praleisti su savo tėvais.


Palauk, ar padėjo?

Ieškai kitokio konspekto arba nori kitos pamokos konspektų? Mes turim tai, ko tau reikia.

Literatūra ->

Visos pamokos ir konspektai ->

Sek mūsų Instagramą ir pirmas sužinok, kada įkelsim naujus konspektus arba video

    Instagram

YouTube icon     YouTube