Adomas Mickevičius - rašytojas, gyvenęs sukilimų laikotarpiu. Tikriausiai dėl to šis laikotarpis turėjo įtakos jo kūrybai - kūriniuose jis rėmėsi istoriniais to meto įvykiais. Savo kūriniuose kūrėjas gina svarbiausią tautos ir asmenybės teisę į savo laisvę, autonomiją. Peikia baudžiavą ir skatina tautą kilti į kovą prieš tuomet įsiviešpatavusią carinę valdžią. Mickevičiaus kūriniuose galime įžvelgti šias vertybes: patriotizmas, meilė, pagarba, sąžiningumas, ryžtas, valingumas, drąsa bei atsidavimas. Kūriniuose keliamos problemos susijusios su laisvės praradimu, žmonių ryžto trūkumu, carinės valdžios vykdoma neteisybe.
Balys Sruoga - rašytojas, išgyvenęs Pirmąjį bei Antrąjį pasaulinius karus. Rašytojo išgyvenimai bei atsiminimai iš Štuthofo koncentracijos stovyklos, į kurią kadaise buvo išvežtas, atsispindi jo kūryboje. Vertybės puoselėjamos Sruogos kūryboje: dvasios stiprumas, orumas, žmogiškumas, pasiaukojimas, patriotizmas, žmogiškumas, ištikimumas bei tyrumas. Sruoga savo kūriniuose iškėlė šias problemas: nacių vykdyta neteisybė, žiaurumas, nežmoniškumas, vertybių bei moralės praradimas.
Broniaus Krivicko kūryba buvo paveikta Antrojo Pasaulinio karo metų įvykių, partizanų sukilimų, žmonių drąsos ir pasiaukojimo. Jis savo kūriniuose ne tik pabrėžė šias vertybes, bet ir skaitančiuosius skatino puoselėti bei laikytis šių vertybių, tai pasiaukojimo, drąsumo, didvyriškumo, patriotiškumo. Šių vertybių laikėsi ir pats kūrėjas, jis ne tik kūrė ir skatino kitus, bet ir pats stojo į kovą su galingais bei žiauriais priešais. Savo kūriniuose jis mums akcentuoja šias problemas: žmonių žiaurumas, ideologijų neteisingumas, nežmoniškumas, sąžinės bei vertybių, moralės praradimas. Šie trys skirtingi autoriai paliko gilų pėdsaką lietuvių literatūroje, jie buvo patriotiškumo žadintojai, jie atskleidė ir parodė tiesą apie vykdytus žiaurumus prieš Lietuvos žmones. Nepaisant to, parodė, kad lietuviai buvo be galo drąsūs ir ryžtingi žmonės, kurie iš visų jėgų priešinosi ir gynė savo tėvynę.