Gyvenimo kelias vingiuotas ir kupinas išbandymų, vieni išbandymai tai - lengvi suklupimai, po kurių lengvai ir greitai atsistojame, kiti išbandymai pareikalauja laiko ir daugiau pastangų, bet gyvenime neapsieiname be išbandymų, kurie verčia mus suklupti tiek, kad jaučiamės įkritę lyg į bedugnę. Bet kiekvienas išbandymas, kiekviena gyvenimo suteikta pamoka stiprina bei brandina mūsų asmenybę. Kartais gyvenimas būna toks negailestingas, kad net palaužia ir stipriausias asmenybes. Tokius pavyzdžius kaip palūžta net pačios stipriausios asmenybės galime atrasti ir literatūroje, todėl savo rašinyje norėčiau atskleisti, ne literatūrinių herojų stiprybės pasireiškimą, bet norėčiau įrodyti, kad ir stiprios asmenybės gali palūžti. Štai ir Vinco Krėvės dramoje ,,Skirgaila“ vaizduojamas stiprus valdovas, kuris blaškomas gyvenimo vėjų ir išbandymų, palūžta. Taip pat ir Viljamo Šekspyro kūrinyje ,,Hamletas“, galime įžvelgti kaip gyvenimo išbandymai net ir stipriausią žmogų ,,išmuša iš vėžių“.
Su sunkumais ir išbandymais susiduriame kiekvieną dieną, vieni iš jų lengvi ir greitai įveikiami, o kiti sugeba palaužti net stipriausios asmenybės žmones. Dvasiškai stiprūs žmonės visada stengiasi įveikti visus iškilusius sunkumus, atrasti tinkamus sprendimus, bet būna situacijų kuomet net ir stipriausi palūžta. Dvasiškai palūžusį stiprios asmenybės žmogų aprašė ir garsus įvairių žanrų kūrėjas, derinęs realistinį konkretumą ir romantinį pakylėtumą, jungęs savo tautos ir Rytų išmintį, istorinių veikalų kūrėjas, Biblijos interpretatorius, plačios stilistinės amplitudės rašytojas Vincas Krėvė. V. Krėvė savo dramoje ,,Skirgaila" pavaizdavo stiprios asmenybės žmogų, kuris papuolęs į padėtį be išeities palūžta. Įtakingas, gerbiamas valdovas Skirgaila yra stiprios asmenybės žmogus, nes jis ant savo pečių nešasi visos tautos naštą ir mano, jog tik jis gali padaryti teisingą sprendimą. Valdovas patyrė daug sunkumų valdant valstybę, papuolė į padėtį be išeities, išvargintas valstybės rūpesčių palūžta. Skirgaila vienišas, bejėgis žmogus, kuris savo gyvenime siekia būti laimingas bei mylimas. Atstumtas mylimos moters bei pastebėjęs, kad riteris Keleris pretenduoja į jo mylimosios širdį jis pasiryžta kerštui. Skirgailos planas atimti žmogaus gyvybę kyla iš pavydo, jis nori atsikratyti konkurento, žmogaus, kuris pretenduoja į jo mylimosios širdį. Jo kerštas buvo be galo žiaurus, pasinaudojęs aplinkybėmis jis liepia užkasti Kelerį gyvą. Dar vienas išbandymų neištvėręs ir palūžęs stiprios asmenybės herojus buvo aprašytas ir anglų poeto, dramaturgo, vieno žymiausių pasaulio rašytojų Viljamo Šekspyro kūrinyje ,,Hamletas". Nužudomas pagrindinio veikėjo Hamleto tėvas, veikėjui sunku susitaikyti su tėvo netektimi. Sužinojęs tiesą, kad jo tėvas buvo nužudytas jo dėdės Klaudijaus, jis palūžta. Jam sunku suvokti, kaip jis galėjo atimti gyvybę iš jo tėvo, kaip jo motina taip greitai galėjo ištekti už jos vyro žudiko. Hamletas užsisklendžia savyje, jis kamuojamas minčių, dvejonių, tampa vienišas ir bejėgis. Jis tragiškas herojus, kuris yra apsuptas klastingų, savanaudiškų ir blogo linkinčių žmonių. Hamleto mintyse - kerštas, jis ketina atkeršyti bei pasiekti teisingumo dėl to, kad būtų atlyginta už jo tėvo mirtį. Galime padaryti išvadą, kad net stipriausios asmenybės žmonės blaškomi gyvenimo vėjų gali palūžti. Abu šie veikėjai tragiški, papuolę į nežinomą situaciją pasirenka kerštą. Vis dėl to Skirgailos kerštas buvo daug žiauresnis ir įvykdytas spontaniškai, pasidavus emocijoms, jis nužudo žmogų už jo meilę Onai Duonutei, o Hamletas pasirenka kerštą, nes siekia teisingumo. Šie veikėjai yra tragiški, abu jie turi ne tik skirtumų, bet ir panašumų, jie palūžę, kenčiantys, vieniši ir siekiantys keršto. V. Krėvė ir V. Šekspyras mums puikiai atskleidė, kad ir stiprios asmenybės žmonės palūžta.
