Slava Ukraini! 🇺🇦
← Literatūra

Bronius Krivickas
Partizaninė literatūra

XX a. vid. lietuvių poetas, ateitininkas, partizanas, priešinosi sovietinei okupacijai.

4 min (727 ž.)

12kl

N   Ieškai korepetitoriaus? Susipažink su mūsų kolegomis!
[Nuotrauka] Apie 1942 m.

Apie 1942 m.

Aa

Kontekstas

Partizanai priešinosi sovietinei okupacijai, laikraščiuose pasakoja apie stribų nusikaltimus, palaiko žmonių viltį būti laisviems.

Sovietams okupavus Lietuvą po II pasaulinio karo

Eilėraščiuose randame nemažai žiauraus partizaninio karo realijų: slapstymasis bunkeriuose, bendražygių netektys (mūsų liko gal iš šimto vienas), žuvusių partizanų kūnų niekinimas ir sau pasiliekamas paskutinis šovinys.

Svarbią vietą Krivicko poezijoje užima religinė tematika (Žiaurusis Dievas, Laukinių rožių šlamesys).

Poetas remiasi bibliniais pasakojimais: eilėraštyje Dovydas prieš Galijotą partizaninis karas susiejamas su izraelitų kova dėl Pažadėtosios žemės. Galijotas simbolizuoja sovietų galią, o Dovydas atstovauja partizanų gretoms. Mirties baimę įveikia garbės ir gėdos jausmai.

Biografija

Bronius Krivickas XX a. vidurio poetas, prozininkas, dramaturgas, kurio kūryba priskiriama katastrofų literatūrai. Broniaus Krivicko poezijoje ryški XIXa. filosofo Frydricho Nyčės idėja, jog žmogus privalo sąmoningai pasirinkti ir yra atsakingas už savo pasirinkimą. Bronius Krivickas garsiausias rezistencijos (pasipriešinimo) poetas, partizanas, vertėjas. Po mirties 1998m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro Didžiuoju kryžiumi. Tai vienas aukščiausių Lietuvos apdovanojimų.

  • 1919 - 1952 m.
  • Inteligentas, dalyvavęs antisovietiniame pasipriešinime iki pat žūties
    • Sovietai surengė didžiulę operaciją, remdamiesi partizano išdaviko duomenimis. Krivickas ir kovos draugas žuvo sušaudyme.
  • Baigė Biržų gimnaziją, studijavo lietuvių literatūrą VDU, vėliau VU
  • Artėjant frontui, sprendė, ar trauktis į Vakarus, bet nusprendė trauktis į miškus ir būti patriotu
    • Blaivus likimo (žūties, mirties) pasirinkimas
  • Putino globojamos literatų grupės dalyvis
  • Sruogos vadovaujamo Teatro seminaro lankytojas
  • Rašė poeziją, prozą, dramas jau prieš karą. Reiškėsi kaip literatūros kritikas ir vertėjas.
  • Rūpinosi partizanų spauda: Laisvės kova, Aukštaičių kova
  • Prisimenama, kad partizanaudamas jis buvo kantrus ir geras

„Rudenio lygumose“

Mirties, laikinumo temos.

Tarsi prabėga visų metų laikai, pirmiausia ruduo. Šitas rudens laikas turi nostalgiją, lapai jau nukritę, šnara lapai, gamta miršta. Lyrinis subjektas jaučiasi vienišas ir liūdnas, nors tai jam artimiausias dėl sezono nuotaikos:

„Vos keletas dienų beliko čia gyventi.“

Lyrinis „aš“ tarytum kalbasi su mistišku rudens karaliumi. Subjektas mato laikinumą, bet vis tiek grožisi peizažu. Jis stengiasi džiaugtis, kad grožis liktų atmintyje, nors žino, kad mirs, žūs. Tai yra stipraus vidinio pasaulio žmogus

„Partizano mirtis“

Lyrinis „aš“ stebi mirtinai sužeisto partizano mirtį.

Eilėraščio vyksmo laikas: žiema („sniego sukūriai“). Vieta: miškas.

Eilėraštis kupinas kontrastų. Pavyzdžiui, baltame sniege yra besiplečianti raudono kraujo dėmė, vyksta žmogiškoji drama, kontrastas su gražia ir melancholiška gamtos išvaizda.

Pabrėžiama partizano vidinė ištvermė. Mirštantis partizanas nenori būti išgelbėtas, kviečia priešus į kovą, nes 3 žiemas kovojo dėl savo mylimosios tėvynės.

Prieštaringa žmogaus prigimtis. Kontekstas. Dokumentinė laida Istorijos detektyvai

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013691679/istorijos-detektyvai-istorijos-detektyvai-kosto-kubilinsko-isdavystes-anatomija

Kosto Kubilinsko išdavystės anatomija

Kostas Kubilinskas

  • Kilęs iš Vilkaviškio
  • Gyveno neturtingoje šeimoje
  • Bet turėjo talentą — galią kurti
  • Kūryba buvo svarbesnė už gyvybę
  • Iš pradžių rašė antisovietinę kūrybą, niekino Stalino ūsus, vėliau tapo išdaviku, informatoriumi ir pataikavo SSRS valdžiai
  • Nežinia, kokia tikra jo politinė pozicija
  • Nusprendžia pasilikti Lietuvoje ir kurti, nes čia turi įkvėpimą ir jam gera
  • Išmoksta prisitaikyti prie kintančių politinių sąlygų
  • Žmogiškas instinktas yra prisitaikyti
  • Siekė egoistinių tikslų
  • Iš pradžių neteikė reikšmingos informacijos, bet tapo rimtas informatorius išgirdęs grasinimus
  • Žmogžudys, nužudė 15 partizanų (nekaltos aukos)
  • Su partizanais nesusitvarkė MGB, stribai
  • Imta kuruoti pokario agentus. Kosto slapyvardis — „Varnas“
  • Negalėjo to užmiršti. Pradėjo daug gerti. Alkoholikas.
  • Slapyvardis partizanams — „Kapsas“
  • Lionginas Dzūkas nepatikėjo, kad inteligentai - poetai galėjo išduoti partizanus
  • Po įvykio Kubilinskas buvo „išimtas“ iš MGB
  • Sumokėta 7300 rublių, vidutinis atlyginimas buvo 520 rublių / mėn.

Kiek verta kūryba, gyvybė? Ar džiaugsmas vertas, netgi jeigu 1 vaikas ašaros?

Apibendrinimas

Broniaus Krivicko poezijoje žmogus atsiskleidžia kaip apsisprendusi herojiškai aukai asmenybė. Tokiam apsisprendimui pastūmėję gėdos ir atsakomybės jausmas – kas nors turi apginti svarbias vertybes. Eilėraštyje "Dovydas prieš Galijotą" vaizduojant partizanų kovą pasitelkiamas biblinis siužetas. Senojo Testamento pasakojime menkas ir silpnas piemuo nugali galingą karį Galijotą. Parizanai, kaip ir Dovydas, pakyla į nelygią kovą, nes aiškiai suvokia, jog negalima taikstytis su blogiu. Senojo Testamento pasakojime Dovydas nugali, o partizanai… Krivicko eilėraščiuose nepaliekama vilčių laimėti, lyrinis subjektas aiškiai suvokia, kad laukia vienintelė išeitis – mirtis. Bet neišvengiamos baigties nuojauta jo nesutrikdo. Sonete "Mano dienos nebūtin pasvirę" lyrinis subjektas išlieka orus, nedvejoja dėl savo pasirinkimo, grožisi gyvenimu. Visame sonete jaučiama paralelė tarp lyrinio subjekto ir Kristaus: aukso vainiko įvaizdis primena Jėzaus kančią, kalbama apie prakeiksmą, kritusį ir Kirstui, ir žmogui, bet auką kalbantysis suvokia kaip savo gyvenimo prasmę, todėl grožėdamasis rudeniu, vienatvėje ramiai laukia savo mirties. Sonete "Kai kovoj kelies tu į ataką" išryškinama mintis, jog kovojančiam su daug stipresniu priešu žmogui svarbesnė ne fizinė, o dvasinė pergalė. Mūšį, kad ir žūdamas, laimi tas, kuris renkasi aukojimosi kelią. Ryžtinga ir drąsi kova iki mirties atneša moralinę pergalę, o baimė pasmerkia amžinai gėdai.

💖 Nusiųskite žinias draugams!

Daugiau tokio turinio

Tik Literatūra

Visos pamokos ir konspektai →