VBE 4.7 | 1914 rugpjūčio 1 d. - 1918 m. lapkričio 1 d.
Pirmasis pasaulinis karas

Reikės 6 min.
12kl
2019-10-12


Kartais vadinamas Didžiuoju karu arba karu, kuris užbaigs visus kitus karus. Data skliausteliuose, nes būtina pagal VBE, tai jau prisiminti reikės.

Pagrindai

XIX a. buvo ganėtinai nekaringas. Štai vienas šaltinis iš buvusio 2009 m. VBE:

Tarptautiniai santykiai per visą XIX amžių išliko nepaprastai stabilūs. Europoje ir toliau dominavo penkios didžiosios valstybės, surengusios Vienos kongresą; nuo 1815 metų nebuvo jokio visas jas apėmusio konflikto. Karai, kurie kartais kildavo, tęsėsi neilgai ir buvo ribotų mastų. Būta tarptautinio policinio pobūdžio veiksmų, kai viena iš šių valstybių įsikišdavo nuslopinti revoliucinius protrūkius, su kuriais nepavykdavo susidoroti vietinėms pajėgoms. Tokie buvo dažni įsikišimai Ispanijoje ir Italijoje arba Rusijos intervencijos Lenkijoje ir Vengrijoje. Būta regioninių konfliktų, ypač Italijoje, Vokietijoje ir Balkanuose, bei įvairių kolonijinių karų užjūriuose. Tačiau nebuvo nieko, kas savo mastais prilygtų Napoleono karams iki 1815 metų ar 1914 metais prasidėjusiam Didžiajam karui.

Norman Davies, Europa. Daugiau

Pažymėtos vietos, kurios turėtų dominti.

Karas vyko tarp 2 karinių blokų/sąjungų:

1914 m. žemėlapis

1914 m. žemėlapis

Centrinė / Trilypė sąjunga

Anksčiau susiformavusi Trilypė sajųngą sudarė:

  • Vokietijos imperija
  • Austrijos-Vengrijos imperija

Vėliau per karą prisijungė:

  • Osmanų imperija
  • Bulgarija

Antantė

Šią sąjungą sudarė senesnės valstybės, kurios, be abejo, laimėjo:

  • Prancūzija
  • Didžioji Britanija (kurią sudarė ir visa dabartinė Airija)
  • Rusija

Vėliau prisijungė:

  • Portugalija
  • Italija
  • Graikija, Serbija, Rumunija

Priežastys

Taigi, yra tos naujos valstybės, kurios susiformavo 1870 m. (Vokietija, Austrijos-Vengrijos imperija). Be to, Vokietijai padėjo susivienyti Prūsija. Tuo metu Vokietija buvo sparčiausiai besivystanti valstybė.

1) Imperalizmas ir 2) karinių blokų susidarymas

Ir tokiai šaliai, kur vyksta pramonės revoliucija, reikia kapitalo ir žaliavų. Todėl, Vokietijai reikia kolonijų.

Kolonijos visada buvo. Bet imperalizmo sąvoka apiima periodą, kai vyko *kolonijų perdalijimas.+

Vokietijai reikia daug kolonijų, tad pradeda ieškoti sąjugininkių, kurios kariaudamos, padėtų gauti šias kolonijas.

3) Prancūzijos konfliktas su nauja Vokietija dėl teritorijų: Elzasas, Lotaringija

Kai šių minėtų teritorijų neteko Prancūzija, gavo Vokietija per vienijimąsį. Vokietija praktiškai buvo suvienyta kariniais veiksmais.

💡 Dėl to Strasbūras (Elzaso regiono sostinė) buvo paverstas į vieną iš kelių Europos sąjungos sostinių, nors ilgą laiką buvo karo židinys.

4) Ginčai Balkanuose ir kitose Europos šalyse

Iki Pirmojo pasaulinio karo vyko regioninės kovos su Osmanų imperija. Bet po to pradėjo kištis ir kitos valstybės.

Rusija buvo paskelbusi panslavinizmo ideologiją (pan — viskas, pilnas). Tai reiškia, kad visi slavai turi būti suvienyti taip pat, kaip susivienijo, pavyzdžiui, Italija ir Vokietija (pangermanizmo idėjomis).

Balkanai buvo svarbi ir strategiška vieta, nes per juos gali patekti į Atlanto vandenyną.

5) Nacionalizmas vystėsi į šovinizmą, mesianizmą

Nacionalistui tauta — svarbiausia vertybė. Bet nacionalizmas turi tamsiąją pusę.

Šovinizmas — idėja, kad kitos tautos yra žemesnės, blogesnės, jas reikia naikinti.

Mesianizmas — idėja, kad reikia kitas tautas auklėti ir mokyti, kaip elgtis (kitaip sakant, vesternizacija - Westernization). Taip buvo su kolonijomis.

Kariai išėjo kovoti su entuziazmu ir sau sakė, jog jie yra patys geriausi.

6) Militarizacija

Gerėjo, daugėjo ginklai.

Karo eiga

Minimaliai informacijos, nes nėra VBE tokios temos, bet reikėtų žinoti bendrą esmę.

Pretekstas

(Pretekstas — įvykis, kuris įžiebia kitą įvykį.)

Serbai nužudė Austrijos-Vengrijos imperatorių. Taikiai susitarti dėl šio teroristinio akto nepavyko. Serbų misija buvo suvienyti Balkanų sritį. Šią idėją rėmė Rusija (panslavinizmas).

1914 m. rugpjūčio 1 d. laikoma Pirmojo pasaulinio karo pradžia. Kiti laiko pradžią imperatoriaus asasinavimą. Įvykių seka

Pradžia

Alfredas Grafas von Šlieffenas (vok. Alfred von Schlieffen, paprastai vadinamas Grafu Šlieffenu) — sukūrė trumpą Vokietijos karo planą.

Jis nepasiteisino, nes karas truko ilgiau negu numanė ir didžiosios, senosios valstybės vis tiek buvo stipresnės.

Alfredas Grafas von Šlieffenas

Alfredas Grafas von Šlieffenas

1915 m.

Rusija pradėjo trauktis. Vokietija gavo šias teritorijas:

  • Lietuvą (prasidėjo kaizerinės Vokietijos imperijos okupacija)
  • Latviją
  • Estiją
  • Baltarusiją
  • dalį Ukrainos

1916 m.

  • Somos mūšis, kuriame žuvo 1,4 mln.
  • Jutlandijos jūrų mūšis su Vokietija ir Britanija (info)

1917 m.

Išstojo Rusija. Pasirašė slaptą Bresto taikos sutartį, kad nereikėtų kariauti su sąjugininkėmis. Dėl to Rusija vadinama išdavikė, bet taip pasielgė dėl to, kad buvo nauja bolševikų valdžia (jų du punktai — baigti karą ir kelti proletariatą).

Įpusėjus karui, pasikeitė nuotaikos. Dingo entuziazmas. Kai nauji 18-mečiai būtų pasiųsti į kariuomenę žmonės sakytų, kad nauja patrankų mėsa, nes didelė tikimybė, kad mirs kare.

Domina daugiau? Perskaityk arba žiūrėk filmą — Vakarų fronte nieko nauja (1930 m.).

Karo frontai

Yra keli: Rytų, Vakarų, Pietų (esantis pietryčiuose).

Būtų vertingas žiūrėti į žemėlapį šiuo atveju.

Nauji ginklai

  • Vokietija pirmą kartą panaudojo chlorino dujas (cheminį ginklą)
    • Vėliau nebebuvo efektyvios
    • Tuo pačiu metu atsirado ir dujokaukės (kuriuos, deja, buvo sudrėkintos šlapimu ir prispaustos prie kario veido)
  • Atsirado povandeniniai laivai
  • Atsirado lėktuvai
  • Atsirado tankai (Britanijoje)

Karo rūšys

  • Manevrinis karas — karo rūšis, kur pasitraukia kariai (dislokavimas). Būdingi plataus masto manevriniai veiksmai, nestabili fronto linija, sparčiai kintanti padėtis jūroje, sausumoje bei ore.

  • Pozicinis (apkasų) karas (angl. trench warfare) — kariavimo forma, naudojant užimtas teritorijas, sudarytas iš daugybės apkasų, kuriuose kariai yra labai gerai apsaugoti nuo smulkių priešo apšaudymų ir gerai apsaugoti nuo artilerijos ugnies.

Toks karas vyko Vakarų fronte.

Pozicinis karas tapo aklavietės ir beprasmiškos kovos simboliu.

Pabaiga, padariniai

Antantė (senosios valstybės) laimėjo, pralaimėjo Trilypė sąjunga.

Buvo 30 mln. sužeistų, 10 mln. žuvo — buvo kaltinama tik Vokietija už karo žalą.

Taikos sutartis

Versalio taikos sutartis – taikos sutartis, pasirašyta 1919 m. birželio 28 d. Versalyje, kuria buvo užbaigtas Pirmasis pasaulinis karas.

Svarbiausią vaidmenį vaidina atstovai iš Antanės šalių: Prancūzija (Klemanso Žoržas Benžamenas / George Clemenceau), Anglija (David Lloyd George / Deividas Loidas Džordžas), JAV (Woodrow Wilson / Vilsonas Tomas Vudras) ir Italija (Emanuele Orlando). Kitaip sakant, tai didžiosios valstybės. Vokietija neturėjo vaidmens. Reikia žinoti šias asmenybes.

„Didysis ketvertas“ Paryžiaus taikos konferencijoje, 1919 m. gegužės 27 d. Nuo kairės į dešinę: David Lloyd George, Vittorio Orlando, Georges Clemenceau ir Woodrow Wilson.

„Didysis ketvertas“ Paryžiaus taikos konferencijoje, 1919 m. gegužės 27 d. Nuo kairės į dešinę: David Lloyd George, Vittorio Orlando, Georges Clemenceau ir Woodrow Wilson.

Vokietija buvo priversta pasirašyti taikos sutartį, nors negalėjo nuspręsti ar pakeisti sutarties turinio.

Iš viso pasirašė 4 pralaimėjusioms valstybėms:

  • Osmanų imperija
  • Austrijos-Vengrijos imperija
  • Vokietijos imperija
  • Bulgarija

Taikos sutarties nuostatos

  1. Dėl visko buvo kalta vienintelė Vokietija
  2. Vokietija neteko 13 proc. teritorijos ir prarado kolonijas
    • kolonijos atiteko Prancūzijai ir Anglijai
    • neteko Klaipėdos krašto, buvo perduotas Tautų Sąjungai, po to Prancūzijai
    • atsikūrusi Lenkijos valstybė vėl gavo išėjimą į Baltijos jūrą
    • Prancūzija atgavo Lotaringiją, Strazbūrą (Elsazo regione)
    • prarado Tsarų anglies baseiną
    • tarp Vokietijos, Prancūzijos kibo Reino upė. Nukarinta Reino zona. Prancūzijai buvo užtikrinta ramybė, kad nekiltų karai.

Taika su Vokietija

JAV prezidentas Vudro Vilsonas iškėlė 14 punktų programą:

  1. Tautų apsisprendimo teisė — kiekviena tauta turi teisę nusprėsti, kaip nori gyventi.
  2. Kolektyvinio saugumo principas — (panašus į dabartinę NATO, tik prieš jau 100 metų) jeigu užpuls bent vieną valstybę, laikys kaip visų sąjungininkių užpulimą.
  3. Mažinti ginkluotę į minimumą/ (idėja nebuvo realizuota).

Esmė: kad pasaulyje nebevyktų karų.

Tautų Sąjunga / Nacijų lyga (League of Nations)

  • Įkūrė JAV prezidentas Vudro Vilsonas
  • Buveinė buvo Ženevoje, Šveicarijoje (neutral. valstybėje)
  • Tautų Sąjunga nebuvo itin efektyvi, nes neturėjo savo karinio padalinio, o netgi JAV nebuvo prisijungusi prie lygos.
    • JAV parlamentas (Kongresas) nepatvirtino Tautų Sąjungos sutarį - neratifikavo.
    • Taigi, nors JAV įkūrė sąjungą, ji nebuvo jos dalis.

Padariniai (pasekmės)

  1. Kylanti komunizmo grėsmė. Kadangi Rusijos caras buvo nuverstas nuo sosto (vasario revoliucija) ir vėliau atėjo bolševikų - komunistų valdžia (spalio perversmas). Nuo šiol Rusija yra Sovietinė Sąjunga (SSRS). Komunistai nori plėtoti savo idėjas visur, visame pasaulyje.
  2. Pasikeitė politinis žemėlapis
    • Nebeliko imperijų (suiro Rusijos imperija ir tapo komunistine SSRS, Asutrijos-Vengrijos imperija suskilo, suiro ir Osmanų, Vokietijos imperijos)
    • Atsikuria Baltijos šalys Suomija, Estija, Latvija, Lietuva ir dalis Lenkijos
    • Atsiskiria Čekoslovakija, Austrija, Vengrija, Jugoslavija
  3. Sustiprėjo JAV ir tapo didele jėga, nes valstybėje nebuvo daug karų, USD valiuta buvo stabili, o JAV iziolacionalizmo (isolation politics) politika reiškė, kad valstybė per daug nesikišo į Europos reikalus.

Atspausdinti puslapį   Siūlyti keitimus
Žymės
12kl;
Autoriai
Neskelbiama
Paskutinį kartą atnaujinta
2019-10-12