<- Istorija

VBE 5.16 - 5.27 (1918 - 1940)
Tarpukaris Lietuvoje / Pirmoji Lietuvos Respublika

Iliustracija

Įvadas

Valdžia

Pirmasis ministras pirmininkas yra Augustinas Voldemaras.

VBE temos A lygiui

5.16. 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovos su Sovietų Rusija (SSRS susikūre 1922 m.), bermontininkais ir Lenkija.

5.17. Lietuvos tarptautinio pripažinimo problematika.

5.18. Vilniaus praradimo (1920 m.) ir Klaipėdos krašto prisijungimo (1923 m.) aplinkybės. Šių kraštų pagr. bruožai.

5.19. Steigiamojo seimo (1920–1922) reformos: Konstitucijos priėmimas, ţemės reforma ir lito įvedimas ir jų reikšmė.

5.20. Svarbiausios Lietuvos uţsienio politikos problemos: santykiai su Sovietų Sąjunga, Vokietija ir Lenkija.

5.21. Lietuvos politinė, ekonominė ir socialinė raida parlamentinio valdymo metais.

5.21. Lietuvos politinė, ekonominė ir socialinė raida parlamentinio valdymo metais.

5.22. 1926 m. gruodžio perversmo Lietuvoje prieţastys ir padariniai.

5.23. Lietuvos politinė ir ekonominė raida autoritarinio valdymo metais. Augustino Voldemaro ir Juozo Tūbelio vaidmuo politiniame gyvenime.

5.24. Lietuvos Respublikos prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus valdymo ypatumai.

5.25. Lietuvos 1922 m ir 1938 m. Konstitucijų esminiai skirtumai.

5.26. Tautinių maţumų: žydų, lenkų, vokiečių ir rusų padėtis tarpukario Lietuvoje.

5.27. Lietuvos tarptautinė politika nepriklausomybės praradimo išvakarėse: Lenkijos ultimatumas (1938 m.), Klaipėdos krašto praradimas (1939 kovas), Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis (1939 spalis).

Kartojimas prieš testą

Kraštų prijungimų komandos:

SUVALKŲ LAIKINOJI TAIKOS SUTARTIS DEMARKACINĖ PRIE GIEDRAIČIŲ IR ŠIRVINTOS MAŽ. LT GELBĖJIMO KOMITETAS

Etapai

  1. Nepriklausomybės kovos 1918-1920
  2. Parlamentarizmas. Seimas renka Prezidentą 1920-1926
  3. Aksominė Smetonos diktatūra 1926-1940

Konstitucija:

Laikinoji po vokiečių išėjimo 1918-1922 1922 Steigiamojo 1928 Smetonos 1938 Smetonos

Kovos

Bermontininkai plėšia, grobia. Juos neatstovauja jokia valstybė, todėl pralaimi, išvijami į Vokietiją.

Rusijos Raudonoji armija pralaimi ir pasirašoma Lietuvai palanki Maskvos taika. Jos tikslas buvo plėsti bolševizmą, pasaulinė socialistinė revoliucija. Pripažinta Lietuvos valstybė ir sienos.

Lenkija pretenduoja į Lietuvą dėl ATR.

Teritorija

Żeligovskis surengia maištą, kuriuo užimamas Vilniaus kraštas iki 1938 m. ir jau 1920 m. Lietuva be Vilniaus.

Buvo pastatyta demarkacinė linija.


Klaipėdos kraštas po sukilimo prijungiamas prie Lietuvos su autonomiją 1923 m.

Dvi valstybinės kalbos, atskira valdžia (seimeliai, Direktorija).

Prekybiniai santykiai su Vokietija buvo užmegzti, bet po nacių/Hitlerio įsigalėjimo Lietuva priversta grąžinti Klaipėdos kraštą.

Valdžia

1919-1920 Pagal Laikinąją Konstituciją Prezidentas - A. Smetona Išrinktas sutelktai valdžiai

Aleksandras Stulginskis - krikdemas Steigiamasis, I, II Seimai

Kazys Grinius - valstiečių liaudininkų III Seimo prezidentas

Žemės reforma

Steigiamajame Seime

Max 80 ha, vėliau 150 ha

Sukuriamas lietuviškas smulkus ir vidutinis ūkis

Siekiama išvaryti senai apgyvendintus dvarininkus, imigrantus iš okupacijos laikų

Smetona

Aksominė diktatūra, pavieniai trėmimai ir represijos. Iš komunistų pusės tai fašizmas, bet tai buvo dėl to, kad buvo griežtai draudžiama jų veiklų, iš kart nužudyti 4 komunistai. Bet vystėsi kultūra, nebuvo žiaurus cenzūros…

Nebuvo pilietiškumo mokymų. Nesusiformavo pilietinė visuomenė.

Smetona pabėgo iš Lietuvos, kai veržėsi SSRS.

Kultūra

  1. Privalomas pradinis mokslas, panaikintas neraštingumas
  2. Kauno radijas
  3. Kauno universitetas

ir daugiau…

VBE 5.16, 5.17 Nepriklausomybės kovos

VBE 1918 m. lap. 11 d. pasibaigė I pasaulinis karas. Nuo to laikotarpio šalys galėjo susikurti iš naujo arba atsikurti.

Lietuva atsikūre, o Estija ir Latvija pirmą kartą susikūre, tai buvo naujos valstybės tarpukariu.

Valstybingumo skirstymas

  1. Nepriklausomybės kovos (kitokio pavadinimo nėra) 1918 - 1920 m.
  2. Parlamentarizmo laikotarpis (Steigiamasis, I, II ir III Seimai) 1920 - 1926 m.
  3. Aksominės autoritarizmo diktatūros laikotarpis (Smetonos ir tautininkų partijos valdymas) 1926 - 1940 m.

Kitos šalys reiškia pretenzijas į Lietuvą

Lietuvai reikia karauti su:

  • Lenkija. Vilniaus konfliktas
  • Sovietų Rusijos Raudonąja armija, nes norėta atkurti carinės Rusijos laikos ir prijungti Lietuvą, vykdyti pasaulinę socialistinę revoliuciją (plėsti komunizmą)
  • Bermontininkais, kurie nepriklauso jokiai šaliai, jų niekas nepalaiko, todėl jie daugiausiai plėšikavo ir pan.

Ką padarė:

  • Todėl Mykolas Šleževicius skelbia mobilizaciją
  • Savanoriams prižadėjo žemę/turtą (ir po nepriklausomybės kovų davė)
  • Kariuomenė tapo realia galia:
  • 10 tūkst. vokiečių savanorių, partizanų
  • Padėjo kitos tautinės mažumos, pavyzdžiui, žydai

Sovietų Rusija

  • Įsiveržia, kai pasitraukia vokiečių armija
  • Sovietai veržiasi ir užiima Vidurio ir Rytų Lietuvą, neužimta liko Vakarinė dalis
  • Pavyzdžiui, Telšiai buvo užimti, bet Plungė nebuvo
  • Užimtose vietose buvo bolševizmas — cenzūra, atimtas turtas ir pan.
  • Įkurtas Lietbielas / Litbelas (Lietuvos ir Baltarusijos darinys)
  • Litbele buvo ŠEŠIOS (6) valstybinės kalbos ir, be abejo, Lietuvos patriotai tokio darinio nepalaikė

Svarbiausias rezultatas: 1920 m. liepos 12 d. Sovietų Rusija pasirašė Taikos sutartį su Lietuva, kur buvo patvirtintos Lietuvos ir Rusijos sienos. Tai buvo pirmas Lietuvos valstybės pripažinimas tarptautinėjė scenoje.

  • Lietuva turėjo daugiau žemės pagal 1920 m. sutartį
  • Rusijai buvo geriau, kad Lietuva (silpna valstybė) turėtų daugiau žemės nei Lenkija (Vakarų remiama šalis)
  • Pripažintas suverenitetas

Vokietija

Realiai (de facto), bet ne officialiai Vokietija pripažino Lietuvą pagal 1917 m. gruodžio 11 d. aktą. Tai reiškia, kad Vokietija buvo antra šalis, kuri pripažino Lietuvos valstybę.

Parlamentarizmo laikotarpis. Steigiamasis Seimas, I, II ir III Seimai

Steigiamajame Seime daugumą gavo krikščionių demokratų blokas.

Bloko sekmės priežastys Steigiamajame Seime

  • Visame krašte turėjo politinius skyrius
  • Krikščionius demokratus tiesiogiai rėmė Katalikų bažnyčia
  • Valstiečiai ne visada skyrė Bažnyčia nuo krikščionių demokratų bloko
  • Krikščionių demokratų (ir kairiųjų partijų) radikali žemės reforma
  • Tautos pažangos partija (kuri nieko nelaimėjo, ją atstovavo Smetona) palaikė lenkų dvarininkus, gynė privačią nuosavybę
  • Pažangos partijos požiūris buvo nesuprantamas valstiečiams
  • Populiarumo neįgijo ir dėl to, kad Tautos pažangos partijos nariai traukėsi į Vakarus, kad gautų kitų valstybių paramą, bet tie, kurie pasiliko Lietuvoje ir kovojo už ją, buvo labiau mėgstami

Seimų reikšmė

  • Steigiamasis Seimas
    • Rinkimuose dalyvavo 80+ proc. visų rinkėjų
    • Buvo visuotinis sutarimas dėl vasario 16 d. akto patvirtinimo
    • Bet blokas konfliktavo su kitais partijos atstovais dėl Bažnyčios ir valstybės statuso, prezidento institucijos bei tautinių mažumų teisių
    • Moterys turėjo daug teisių Lietuvoje, pavyzdžiui, Gabrielė Petkevičaitė - Bitė buvo vyriausia Steigiamajame Seime, todėl pirmą susirinkimą ji pirmininkavo
    • Kairiosios pozicijos prieštaravo prezidento institucijai dėl lėšų ir galimos diktatūros grėsmės
    • 1922 08 01 balsuojant dėl Konstitucijos kairosios pozicijos nebalsavo.
    • 1922 02 15 priimė Žemės reformą
    • 1922 10 01 priimtas Litas (stabiliausia valuta tarpukary)
    • Per beveik 2,5 metus padėjo pamatus valstybės gerovei
  • I Seimas
    • Nė viena partija nesudarė daugumos
    • Bet vis tiek 1923 01 Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie visos Lietuvos. Tai buvo bene svarbiausia Lietuvos užsienio politika tarpukariu
    • Tuo metu 1923 02 Lenkija buvo atiduotas Vilnius pagal Tautų Sąjungą ir Ambasadorių konferenciją (Japonija, Italija, Didžioji Britanija ir Prancūzija). Be to, popiežius palaikė Lenkiją
    • 1923 03 Aleksandras Stulginskis paleido I Seimą
  • II Seimas 1923-1926 m.
    • Krikščionių demokratų bloko dauguma tęsė Steigiamojo Seimo darbus
    • Tvyrojo karo padėtis, todėl buvo įvestas Sustiprintos apsaugos įstatymas
    • Buvo spaudos cenzūra
    • Neleista laisvai šaukti susirnkimų
    • Tai suvaržė opoziciją (valstiečių liaudininkai ir socialdemokratai)
  • III Seimas
    • Daugumą turėjo valstiečių liaudininkai ir socialdemokratai

VBE 5.18 Klaipėdos krašto likimas, valdymas ir sukilimas 1923 m.

Kultūra ir švietimo raida

Kultūros raida

  • Panaikintas neraštingumas: įvestas privalomas pradinis mokslas, tik 6% buvo neraštingi
  • Įkurtas Lietuvos universitetas. Lietuva neturėjo Vilniaus iki 1939 m., bet Vilniuje tuo metu buvo Stepono Batoro universitetas (dabar VU)
  • Valdžia nesikišo į meną, nebuvo tokios cenzūros, bet rėmė tuos meninkus, kurie kūrė patriotinį meną
  • Didelis dėmėsys skiriamas patriotizmui
    • Įvairiausi renginiais, šventės, programos, skirtos ugdyti patriotiškumą
    • Vyko Vytauto Didžiojo žūties 500 metinės 1930 m.
    • Tai buvo didelė ir iškilminga šventė, kurią Smetona naudoja vado kulto kūrimui, nes Smetona lyginosi su Vytautu Didžiuoju
    • 1930 m. Lietuvos universitetas Kaune pervardytas į Vytauto Didžiojo (VDU)
  • Bet nebuvo pilietiškumo ir nesikūrė pilietinė visuomenė
    • Pilietinė visuomenė — tokia visuomenė, kuriai rūpi kiekvienos bendruomenės interesai )be abejo, domisi ir politiniais interesais ir panašiai). Tas pats Maisto bankas, Misija Sibiras ir kitos šių dienų organizacijos Lietuvoje liudija, kad yra pilietinė visumenė.
    • Žmonės nesusibūrė į grupes, nebuvo politinių organizacijų, nes, be abejo, Smetonas valdė diktatūrą
  • Unikalus modernizmo - funkcionalizmo architektūros stilius tarpukario Kaune. Pavyzdžiai:
    • Centriniai pašto rūmai
    • Kauno įgulos karininkų ramovė
    • Lietuvos kariuomenės Ginklavimo valstybės Tyrimo labaratorija (dabar KTU labaratorijos kompleksas)
  • -

Socialinė raida

  • Kaunas tampa panašus į Vakarų miestą
    • Atsidaro teatras, yra vietų pramogauti
    • Atsidaro kavinės su užsienietiškais pavadinimais
  • Geležinkelių, kelių, infrastruktūros plėtra
    • Nes Klaipėda buvo prijungiama prie visos Lietuvos
  • Pradėjo veikti radijas (Kauno radiofonas)
  • Kaunas — tarptautinis orų linijų centras
  • Darius ir Girėnas perskrido Atlanto vandenyną ir tai buvo vienas tiksliausių skrydžių
  • Apskritai kieti aviacijos kūrėjai
  • Kuriasi pramonė

Apibendrinimas

Autoriaus manymu, patys svarbiausi laimėjimai:

  1. Geležinkelių, kelių, infrastruktūros plėtra 2, Unikalus modernizmo - funkcionalizmo architektūros stilius tarpukario Kaune
  2. Panaikintas neraštingumas
  3. Įkurtas Lietuvos universitetas (vienintelis tarpukariu)
  4. Pradėjo veikti radijas
  5. Dariaus ir Girėno Atlanto skrydis, Kaunas tapo aviacijos centru
  6. Sukurta daug patriotinio meno

Palauk, ar padėjo?

Ieškai kitokio konspekto arba nori kitos pamokos konspektų? Mes turim tai, ko tau reikia.

Istorija ->

Visos pamokos ir konspektai ->

Sek mūsų Instagramą ir pirmas sužinok, kada įkelsim naujus konspektus arba video

    Instagram

YouTube icon     YouTube