Evoliucija, rūšys

Kas yra rūšis?

Tai yra grupė panašių individų, pasižyminčių panašiomis ypatybėmis, kurie užima tam tikrą vietą, gali tarpusavyje kryžmintis ir suskurti gyvybingus bei vaisingus palikuonius.

Lytinė reprodukcinė izoliacija (Alopatrinis rūsių susidarymas)

Charles Darwin’as teigė, kad dalis individų, pritrūkę išteklių, migruoja ir taip naujoje vietoje evoliucionuoja.

Skirtumai tarp tėvinio ir naujos gyvenvietės tampa labai dideli (geografinė izioliacija).

Esmė: pirmoji populiacija suskila į 2+, kurios migruoja kitur.

Todėl susiformuoja gyvenimo ciklo skirtumai ir organų skirtumai evoliucijos dėka.

Simpapatrinis rūšių susidarymas

Palyginti nedideliame plote esama labai skirtingų sąlygų (anot ekologų).

Vienas variantas — kai nustoja kryžmintis ir neturi vaisingų palikuonių, galutinai atsiskiria nuo kitos rūšies.

Skirtingai nei alopatrinio rūšių susidarymo procese, sąlytis su kitomis populiacijomis yra glaudus.

Kitas atvejis — pradinė populiacija į 2 rūšis suskyla dėl to, kad jos individai prisitaiko prie pat esančio kitokio maisto (tai mikroevoliucija, kuri gali įvykti, pavyzdžiui, tarp vabzdžių).

Gali skirtis ir dauginimosi sezonų ciklas.

Adaptyvioji radiacija

Tai evoliucijos protrūkis, kai be konkurentų gyvenama aplinkoje, kur nevartojama maisto yra daug ir įvairaus. Organizmai išsiskiria todėl, kad valgo kitokį maistą, gyvena tam tikroje, specifinėse vietose.

Laisva niša

Bet kokie neišnaudojami ištekliai, jei ten tuos išteklius tuo metu ar/ir vietoje nenaudoja kiti organizmai.

Gamtinės atrankos formos

1. Stabiliziojančioji atranka

Vyksta tada, kai jokios evoliucijos nėra ir genų dažniai iš kartos į kartą nekinta.

Tai gali būti tada, kai gyvenamoji aplinka daugmaž nesikeičia. Atranka šiuo atveju palaiko vyraujantį genotipą.

-> Naujagimio svoris yra paveldimas. Tyrimai parodė, kad didżiausia išgyvenimo tikimybė būdinga vidutinės klasės kūdikiams. (3 - 3,5 kg)

2. Kryptingoji

Tai tokie atvejai, kai aplinka keičiasi kuria nors kryptimi.

Pavyzdžiui, didėjant oro taršai ar pradėjus naudoti pesticidus (cheminės kovos priemone prieš kenkėjus) organizmai priversti prie naujos jiems aplinkos prisitaikyti.

-> Anglijoje prieš pradėjus atsirasti pramonei vyravo šviesūs drugiai, šeresprindżiai. Atsiradus pramonei, drugių sparnai pasidarė tamsūs.

-> Pastačiusi išgaudydavo tamsius drugelius, bet pakito medžių spalva, todėl, kad būtų gyvi, tamsi pradėjo dominuoti.

3. Išskiriančioji

Vyksta tada, kai dalis populiacijos gyvena vienoje aplinkoje, o kita dalis — kitoje. Jų gyvenimo sąlygos gerokai skiriasi.

-> Šilasraigė gyvena tiek laukuose, gyvatvorėse ir tiek miškuose. Kiekvienoje iš šių sraigių populiacijų tarp palikuonių visada galima aptikti skirtingo juostomo individų. Tačiau jiems bręstant vaizdas kinta: vienoje populiacijoje šalinasi tie fenotipai, kurie kitoje populiacijoje vyrauja.

-> Dauguma laukuose ir gyvatvorėse gyvenantys — šviesesni, o miškuose — tamsesnės firmos. Taigi, yra 2 vyraujantys genotipai.

Lyginamoji anatomija

Rudimentai — liekanos organų, kurių organizmas nenaudoja, bet jo greičiausiai reikėjo ir naudojo evoliuciniai protėviai. Ne labai svarbūs organai.

-> Žmogus turi uodegikaulį, kuris primena, kad esame kilę iš uodeguotojų padarų.

-> Yra gyvačių, pas kurias yra išlikę dubens juostos kaulai, ar net kojų liekanos.

Homologiniai organai tokie, kur sandara tarp kitų rūšių identiška, bet funkcija kitokia.

Palyginę įvairių žinduolių ir varlės priekinių galūnių kaulus, matyti, kad kaulai yra panašūs, nors jų atliekamos funkcijos vis kitokios.

-> Šiksnosparniams skristi, varlėms šokinėti, žmogui dirbti.

Lyginamoji embriologija — kaip vystosi žmogaus gameta

1. Vienu metu kūnas panašus į žuvį ir atsiranda žiaunų plyšiai.
2. Vėliau jie išnyksta, bet atrsiranda kai kurių buožgalviams (varlėms) būdingi požymiai, pavyzdžiui, uodega.
3. Kūnas apdengtas plonais plaukeliais. Kai kurie kūdikiai taip gimsta, bet plauakai ilgainiui dingsta.

Individo raida (ontogenezė) tarsi pakartoja jo rūšies evoliucijai (fitogenezės — evoliucinis vystymasis) nuo pačių tolimiausių protėvių.

Pereinamieji organizmai

Tokie, kurie turi bent du skirtingus gyvūnų požymius.

Archeopteriksas turi uodegą ir roplio dantis (panašus į roplį) ir turi sparnus (panašus į paukštį).

Rūšių kriterijai

1. Morfologinis

Individų morfologinės, anatominės sandaros ypatybės: spalva, proporcijos, kūnas.

2. Fiziologinis

Gebėjimas reaguoti į aplinkos poveikius, gaminti tam tikras medžiagas, išgyventi tam tikrose sąlygose. Baltymų, angliavandenių, nukleorūgščių sintetinimas.

3. Ekologinis

Aplinkos sąlygos (pavyzdžiui, klimatas), mityba ir ekologinė niša.

4. Etologinis

Elgesio ypatybės: kaip signaluojama informacija?

Tuoktuviniai žaidimai, eiga ir veisimosi laikas.

5. Geografinis

Vienos rūšies individai yra tam tikroje teritorijoje.

6. Kariologinis (citogeninis)

Kiekvienai rūšiai būdingas tam tikras chromosomų kiekis*.

7. Genetinis

Tarpusavyje kryžminasi viena rūšis, kurios palikuonys vislūs ir genetiniu požiūriu rūšis izoliuota: tarp skirtingų rūšių mainai neįvyksta.

Chromosomų poros

Simbiozė

Tai - skirtingų organizmų rūšių santykiai tarpusavyje

Parazitizmas + - Komensalizmas + 0 Mutualizmas + +

1. Parazitizmas

Organizmai, kurie minta kitais organizmais, kurie vadinasi šeimininkais; jų tarpusavio santykio yra panašus į plėšrūno - aukos.

Parazitų yra visose gamtos karalystė (bakterijų, protistų, grybų, augalų ir gyvūnų).

Smulkieji dažniausiai endoparazitai (organizmai viduje).

Stambieji — ektoparazitai. Išorėje, tvirtinasi prie kūno paviršiaus.

Šeimininkas nuo parazito gali tik silpti arba žūti.

Parazitai šeimininku naudojasi ne tik kaip maistu, bet ir kaip buveine.

Kai kurie parazitai turi pirminį ir antrinį šeimininką.

-> Kirmėlės, virusai, ŻIV (kuris dauginasi tam tikrose baltosiose kraujo ląstelėse) — endoparazitai.

-> Erkės, siurbelės, kuisys — ektoparazitai.

2. Komensalizmas

Tokie 2 ryšių santykiai, kai 1 iš to turi naudos, o kad neturi nei naudos, nei žalos — viena rūšis gali naudoti kitą kaip slėptuvę, būstinę arba transporto priemonę

-> ūsakojai viežiagyviai prisisega prie banginių, kurie atstoja transporto priemonę

-> krabų kiautas gali būti ir slėptuvė, ir transporto priemonė

-> žuvys rameros prisitvirtina prie ryklio, visur keliauja kartu su juo ir net maitinasi ryklis pietų likučiais

-> kai kurie augalai auga ant medžių šakų — gauna pakankamai šviesos, bet jokių medžiagų nepasisavina. Reikalingas medžiagas siurbia iš oro

3. Mutualizmas

Ryšiai, kai abi sąveikaujančios pusės iš to turi naudos: tokie ryšiai padega išvengti plėšrūnų ir prasimanyti maisto.

-> żmogaus virškinamaje trakte gyvenančios bakterijos aprūpintos maistu, o mums teikia molekulių, kurių nesintetiname patys; kūne virš 1 kg bakterijų - yra gerų, ir blogų

-> šiems santykiams priklauso ir augalų bei juos apdulkinančių gyvūnų rūšiai (perneša žiedadulkes; ieško nektaro)

-> kerpės sudaro 2 organizmai, gyvenantys simbiozėje (grybienos, hifai ir dumbliai). jie vienas kitam reikia naudas — grybiena siurbia drėgmę, tiekia ją dumbliui, kad vykdytų fotosintezę