← Istorija

VBE 1.1 - 1.7 (476 m. iki XV a. pab.)
Viduramžiai Europoje

Viduramžiai nebuvo tamsūs. Jie, kaip ir baroko epocha, pasižymi krikščioniškos bažnyčios propoganda, Dievas — centre, valdo monarchai, o iki 1500 metų beveik visur įvesta centralizacija. Popiežiaus galia vienu momentu buvo pasiekusi aukščiausią įtaką politiniame gyvenime. Jo sprendimams turėjo paklusti pasaulietinė valdžia, todėl Henrikas IV norėjo, kad būtų panaikintas jo atskyrimas nuo bažnyčios ir realiai visuomenės / panaikinta jo ekskomunikacija.

781 žodžiai — 4 min
[Nuotrauka] Karalius Henrikas IV (miniatiūros viduryje) prašo Kliuni abatą Hugoną ir markgrafienę Matildą Toskanietę užtarti jį prieš popiežių

Karalius Henrikas IV (miniatiūros viduryje) prašo Kliuni abatą Hugoną ir markgrafienę Matildą Toskanietę užtarti jį prieš popiežių

Aa

Pagrindai

Chronologinės ribos, santvarkos

Iki viduramžių visuomenės santvarka buvo vergovė. Kai kurie žmonės paprasčiausiai buvo išnaudojami kaip kalbantys įrankiai.

Viduramžiais susiklostė feodaliniai santykiai, feodalizmas. Pagrindinės dvi rolės — feodalai ir baudžiauninkai (kalbant apie žemę). Baudžiauninkai turi savo žemę, turi duoti duoklę, bet negali būti nužudytų, skirtingai nei vergai. Taip pat vystyosi senjoro ir vasalo santykiai.

476 m. žlugo Romos imperija.

Viduramžiai baigiasi su DGA (Didieji geografiniai atradimai).

DGA — Kristupo Kolumbo Amerikos kontinentų atradimas (nors ten žmonės jau gyveno), ieškant tiesioginį kelią laivu iš Europos į Aziją (kurio ir nerado). Nuo to laiko prasidėjo naujų teritorijų ieškojimas.

Kuriasi dabartinės valstybės kaip Lietuva

Paaiškinimai:

Baudžiauninkai skiriasi su vergais taip, kad baudžiauninkai tarsi pririšti prie žemės. Be to, jų nužudyti negalima, tačiau yra kitų būdų sudrausminti.

KONSPEKTAS DAR RAŠOMAS

Kuriame konspektą. Spauskite čia ir skaitykite.

VBE 1.1 — Krikščionybės plitimas bei įtaka. Krikščionybės skilimas (Didžioji schizma)

Krikščionybė plinta 313 - 1413 metais (paskutiniaisiais pakrikštijamas Žemaitijos kraštas). Lietuva apskritai priima krikštą vėliausiai Europoje.

  • V a. - frankai - krašto valdovas ir popiežius sustiprina Bažnyčią
  • X a. - slavų (Lenkija iš krikščionės kunigaštytės, Kijevo Rusija krikštą priimė iš Bizantijos)

Krikščionybės plitimo priežastys

  1. Barbarų gentys, t.y. frankai, norėjo susitapatinti su romėnais
  2. Frankai ir popiežius vienas kitą rėmė - tai buvo dvipusė nauda
  3. Krikščionybės universalumas
  4. Krikščionybė galėjo plisti su savo atributika, ženklas, pavyzdžiui, kryžiumi ✝

Krikščionybės plitimo būdai

  1. Misionieriai (žmonės, turintys misiją — dvasininkai, vienuoliai) skatino pasikrikštyti
  2. Pasikrikštydavo valdovai ir po to visa tauta (pavyzdžiui, frankai V a.)
  3. Kai valdovai vesdavo krikščiones
    • Lenkijos valdovas vedė čekų kunigakštę — X a.
    • Jogaila vedė Lenkijos karalaitę Jadvygą — 1386 m.
    • Po metų pasikrikštijo Lietuva — 1387 m. — VBE data
  4. Religijos sklidimo prievarta. Vyko karai su tomis šalimis, kurios nepriimdavo krikščionybės (žr. kryžių žygius)

Krikščionybės skilimas į Rytų (ortokodsai) ir Vakarų (Romos katalikų) bažnyčias — Didžioji schizma XI a.

Sąvokos:

  • Patri uno — viena tėvynė
  • Patri archas — tėvas, bosas

Schizmo priežastys

  1. Skilo Romos imperija, diferencijavosi Rytų, Vakarų dalys
  2. Konkurencingi santykiai tarp popiežiaus ir patriarcho įžiebė kovą dėl tikrumo

Skirtumai tarp ortodoksinių (stačiatikių) ir Romos katalikų bažnyčių

Šis sąrašas galėtų būti tikslesnis ir papildytas.

Krikštas Krikštijama tik galva Stačiatikiai krikštijasi visu kūnu (nardo)
Buvimas bažnyčioje Dažnai sėdi Stovi
Maldos Visu delnu 3 pirštais
Moterys - Eina su skarom

Christianizacijos reikšmė

  1. Vienijantis veiksnys suskilusioje Europoje
  2. Bažnyčios kalba buvo graikų ir lotynų, kuri taip pat vienijo Europą
  3. Plito visas išsilavinimas ir menas dėl Bažnyčios nes prie bažnyčių ir vienuolynų atsirasdavo mokyklos
  4. Per bažnyčia buvo perimami antikos civilizacijos palikimai ir pasiekimai
  5. Formavosi bendra europietiška - krikščioniška moralė ir teisė

Religijos įtaka ir veikla Europoje

Vienuolynai atsirado VI a., pirmasis Šv. Benedikto.

  1. Intelektualinis vaidmuo
    1. Perrašinėjo knygas (skriptoriai skriptoriuose)
    2. Rankraštis - manų skriptas
    3. Sklido antikinis palikimas
    4. Kūrė mokyklas
  2. Socialinis vaidmuo panašus į valdžios ir nevyriausybinių organizacijų veiklą
    1. Labdara
    2. Globa - viešbučių prototipas
    3. Pirmosios ligoninės
    4. Žemdirbystė vyko vienuolynuose
    5. Galinga feodalė, didžiuliai žemės plotai
    6. Kūrė įvairius maistus, gėrimus
    7. Kova prieš eretikus (inkvizicija)
    8. Žmogui gimus suteikiamas krikštas, komunija, laidotuvės (tai metrikacija; panašios funkcijos į dabartinės valdžios civilinę metrikaciją)
  3. Politinė veikla

    1. Palaimindavo žygius prieš eretikus
    2. Vykdė diplomatiją - derybas
    3. Kova dėl investitūros

      Investitūra — bažnytinių pareigų paskyrimas. Į aukščiausias pareigas iš pradžių skirdavo imperatoriai (svarbiausias buvo Šv. Romos imperatorius). Bet kai išsiplėttė Bažnyčios ir popiežiaus galios, popiežius pradėjo reikalauti, kad į svarbiausias pareigas dvasininkus skirtų popiežius, vykdytų investitūra.

      XI - XIII a.

      Žymiausia kova tarp Henriko IV ir popiežiaus Grigaliaus VII.

      Henrikas IV buvo atskirtas nuo Bažnyčios (anatemija) per šį karą.

      Kovą laimėjo popiežius apie asmenų skyrimą.

      Todėl kardinolus, vyskupus skiria popiežius iki šiandien.

  4. Kaip Bažnyčia užsidirbdavo kapitalą

    1. Pajamas gaudavo iš dešimtinės (tikintieji moka Bažnyčiai 110 pajamų, kad išlaikytų dvasininkus)
    2. Indulgencijų pardavimas už pinigus
    3. Simonija — pareigos, privilegijos už pinigus pardavinėjimas. Prasidėjus reformacijai, simonija buvo uždrausta.

Anatema — atskyrimas nuo visuomenės ir Bažnyčios, griežtus prakeikimas. Vyko per viduramžius.

Galima įsivaizduoti, kad Bažnyčia buvo kaip šiandieninė valdžia su dideliu autoritetu. Šiandien Europoje valdžia ir Bažnyčia yra atskirta, bet anksčiau tokio išskyrimo nebuvo. Todėl atsiskyrėlis nuo Bažnyčios atrodė kaip nenormalus žmogus.

VBE 1.7 — Romaninė ir gotikinė architektūra

Romantika

Marijos Laach vienuolynas Eifelyje; vakarinis fasadas. Vokietija

(Marijos Laach vienuolynas Eifelyje; vakarinis fasadas. Vokietija)

  • VIII - XII a. (ankstyvieji viduramžiai)
  • Pradžia: Frankų imperija

Kodėl susiformavo?

  • Dažni karai, susirėmimai
  • Reikėjo pastatų tvirtovių

Bruožai

  • Kryžminis planas
  • Masyvios sienos
  • Trijų navų konstrukcija
  • Apvalios arkos
  • Maži siauri langai
  • Mozaikos — paveikslai, kai vaizdas kuriamas iš įvairių medžiagų (keramikos, akmens, metalo ir medžio) gabaliukų
  • Skulptūros (panašumas)

Gotika

Marijos Laach vienuolynas Eifelyje; vakarinis fasadas. Vokietija

(Šartro katedra. Prancūzija)

  • XII - XV a. (brandieji - vėlyvieji viduramžiai)
  • Pradžia: Prancūzijos vienuolyne

Kodėl susiformavo?

  • Centralizacija sustabdė pastovius karus
  • Reikėjo erdvesnių patalpų dėl didesnio gyventojų sk.

Bruožai

  • Vertikali projekcija
  • Lengvos vienos erdvės konstrukcijos
  • Smailėjančios arkos
  • Vitražiniai dideli langai, vitražas — dirbinys, sudėliotas iš spalvoto stiklo gabalėlių
  • Rozetė — apvalus vitražinis langas
  • Skulptūros (panašumas)

Papildomas skaitymas

💖 Nusiųskite žinias draugams!

Daugiau tokio turinio

Tik Istorija

Visos pamokos ir konspektai →