<- 🇱🇹 Literatūra

Vincas Mykolaitis - Putinas
Biografija ir poezija

Reikės 2 min.
12kl poezija
2019-10-18


Biografija

  • Visų pirma lyrikas, poeziją rašė visą gyvenimą.
  • Modernus tuo, kad rašė simbolistinią, filosfinią poeziją ir intelektualinį romaną Altorių šešėly.
  • Fiziškai nestiprus, todėl išleistas į studijas: Seinų kunigų seminarijoje bei Peterburgo dvasinėje akademijoje, be to, Vokietijoje, Šveicarijoje, grįžo į Kauną.
  • Vedė buvusią studentę Emiliją, kuri sugebėjo sučiupti Putiną, sugundyti. Susituokė Latvijoje, būdamas kunigu.
  • Santuokos žinia buvo platinama po Lietuva, po to Putinas nebegalėjo būti kunigu.
  • Kuklus, santūrus, diplomatiškas, apskritai geras žmogus. Strategiškas, turėjo tikslų, juos siekė.
  • Putinas slaugė Balį Sruogą, jis mirė Putino namuose, padėjo ir Salomėjai Nėrei.
  • Gyvenimo pabaigoje pamilo doktorantę, padėjėją.
  • Prieš mirtį susitaikoma su Bažnyčia.
  • Gyvenimo pabaigoje rašė filsofiją.
  • Poezijos savitumą lėmė filosofinė pasaulėjauta. Realaus pasaulio vaizdavimas.

Einu patsai vienas pramintu taku…

Papildomi faktai, remiantis LRT filmu:

Laida apie lietuvių literatūros klasiką, rašytoją, poetą, profesorių Vincą Mykolaitį Putiną. Scenarijaus autorė N. Baužytė, režisierė D. Adomonytė.

Žiūrėti

  • Nebuvo ypatingai graži gimtinė.
  • Iš kur poetas talentas?
  • Tėvas buvo reiklus ir piktas, jo vertybės — darbštumas ir paklusnumas.
  • Mama — audėja, nuolaidi, teisinga, geros širdies, giliai religinga (maldos apie susitaikymą).
  • Įgrisdavo išpažintys, religingumas buvo paviršutiniškas, abejingai žiūrėjo į kunigo pareigas. (žr. romano II dalį.)

Vivos plango, mortuos voco

Filosofinė - dramatiška poezija. Apokalipsinis vaizdas: prisikėlusių skeletonų vadų eina vienas du, vienas du.

Lotyniškas Vivos plango, mortuos vocogyvuosius apverkiu, mirusuosius šaukiu.

Scenarijus:

  • Absurdiška tikrovė, vertybių svyravimas, pasaulio tvarkos griūtis
  • Žmogžudžiai teisia bekalčius
  • Klaikūs Antrojo pasaulinio karo vaizdai
  • KGB agentų kankinimas
  • Gyvenimas kaip ląšas dingo
  • Vėlių rankos kyla iš žemės (prisikelia skeletonai)

Bruožai:

  • Šiame eilėraštyje kalbama apie pasaulio tvarkos ir vertybių griūtį: „Teisiuosius smerkia žmogžudžiai.“
  • Už šio eilėraščio skaitymą ar nuorašus pirmaisiais pokario metais tremiama į Sibirą (kunigas Kazimieras Vasiliauskas tremtyje buvo 10 metų).
  • Šiame kūrinyje išsakomas ir atskiros žmogaus, ir tautos tragizmas: „Ir mes, ir mes, kur kenčiame, / Pilkieji milijonai! <…> Kažkas likimą keikia, / Kažkam numirti reikia.“
  • Atpažįstama komunistinė ideologija, totalitarizmas, vaizduojamas kaip apokaliptinė šmėkla: „Ir džiūgauja tironai / Ir budelių gauja. / O žemė žėri jau raudonai / Kraujuos ir ugnyje.“
  • Naujieji pasaulio valdovai vaizduojami kaip šėtonai, tironai:
  • Skambinimą varpais galima susieti su žinia apie mirtį, su didžiuliu skausmu, apie totalią nelaimę: „Jūs žengiate į sostus/ Ir minate altorius.“
  • Viena svarbiausių žmonių pareigų — perskaityti laiko ženklus, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas nori perspėti, kad nekartotumėm istorijos klaidos.

Kokie šių laikų laiko ženklai? Ar gręsia Trečiasis pasaulinis karas? Kaip gali degraduoti mūsų visuomenė?


Atspausdinti puslapį   Siūlyti keitimus
Žymės
Autoriai
Neskelbiama
Paskutinį kartą atnaujinta
2019-10-18