← Literatūra

Johanas Volfgangas fon Gėtė
Drama - tragedija „Faustas“

Tai Apšvietos epochos vokiečių literatūros klasika, autorio „magnum opus“ — reikšmingiausias rašytojo kūrinys, kurį rašė visą gyvenimą. Gėtė — humanistas, politikas, mokslininkas, filosofas.

20 min (4134 ž.)

11kl drama užsienio apšvieta ilgas kūrinys

R   Ieškai korepetitoriaus? Susipažink su mūsų kolegomis!

Pridėtas video ganėtinai naudingai atpasakoja turinį.

Aa

Vokiečių nacionalinė drama, psichologinė drama. Gėtė rašė šį kūrinį visą gyvenimą. Pagal 11-12 klasės kursą, reikia perskaityti tik pirmą dalį ir žinoti antro dalies pabaigą.

Yra geresnių konspektų anglų kalba, nes čia užsienio kūrinys, bet šiame turėtų būti pagrindiniai elementai:

Klausimai sau pasiruošti

Kaip visada, rekomenduojame perskaityti knygą. Ši visai smagi ir greitai skaitosi, nes drama.

Autoriaus biografija

  • 1749 – 1832 m.
  • Gėtė – vienas žymiausių vokiečių rašytojų, laikomas vokiečių literatūros klasiku. Rašytojo kūriniai sietini ne tik su Apšvietos amžiumi, bet ir su Romantizmu. Jis asmenybė, žavėjusi amžininkus plačiais užmojais, įvairiais interesais.
  • Gimė protestantų šeimoje. Vaikystėje skaitė Bibliją, o jaunystėje lankė pietistų būrelius, kur daug dėmesio buvo skiriama jausmams, savęs stebėjimui. Gimė, užaugo Frankfurte prie Maino. Leipcige studijavo teisę, pradėjo kurti eilėraščius apie meilę, tęsė studijas Strasbūre. Įsitraukęs į „Audros ir veržimosi“ sąjūdį ima kurti ,pradeda rašyti „Faustą“. Gyvendamas Veimare, susipažįsta su Šileriu. Šileris paragina baigti ir išleisti „Fausto“ pirmąją dalį. Visą kūrinį Gėtė baigia tik būdamas 80 metų. Vadinasi, „Faustą“ Gėtė brandino 60 metų.
  • Senatvėje, kaip ir Faustas, Gėtė ištaria: „Iš visų savo gamtos tyrinėjimų nieko daugiau nelaimėjau, tik įsitikinau, kad nieko nežinau.“
  • „Fausto“ sukūrimo aplinkybės: Gėtė „Faustą“ kūrė apie 60 metų. Tai sudėtingas, margas kūrinys: rašytojas nuolat grįždavo prie jo, papildydavo naujomis scenomis, motyvais, veikėjais. Galima sakyti, kad Gėtė ne parašė „Faustą“, o sukūrė jį visu savo gyvenimu. Kaip rašo Donatas Sauka, tai kūrinys, „užkabinęs amžinai reikšmingą žmogaus būties mįslę“, „Faustas“ viena svarbiausių knygų Europos literatūroje.

Pagrindai

  • Parašyta ne vaidinimui teatre, o skaitymui.
  • Kūrinys turi dvi dalis: du prologai, dvi didžiulės dalys, pirmąją sudaro 25 scenos, antrąją – 5 veiksmai.
  • Pagrindinė I dalies idėja: Margaritos tragedija. Faustas negali gyventi su Margarita, nes tai reikštų atsisakymą tobulėti, išsižadėti gyvenimo prasmės ieškojimo. Pirmoje dalyje aiškūs Fausto ieškojimai – gyvenimo prasmės ieškojimai.
  • Antroje: išorinis veiksmas nėra svarbus, atskiras scenas jungia tinkslingos temos, pagrindinių motyvų plėtojimas.
  • Gėtė dėmesį sutelkią į sudėtingus filosofinius būties esmės, pasaulio pažinimo, žmogaus prigimties, jo galių klausimus.
  • Svarbiausia problema: kaip suprasti gyvenimo prasmę?
  • Pagrindinė tema: faustiškojo tipo žmogaus nepasitenkinimas. Faustiškasis žmogus yra toks, kuriam po kiekvieno noro išsipildymo atsiranda naujų troškimų, todėl neįmanomas pastovus, ilgalaikis pasitenkinimas. Dėl to nebaisus sandėris su velniu…

Veikėjai

  • Mefistofelis — šėtonas, demonas, pragaro vadybininkas, galima sakyti.
  • Dr. Henrikas Faustas — mokslininkas, ieškantis atsakymų į gyvenimo klausimus.
  • Gretchen / Margarita — 14 metų mergina, religinga.
  • Valentinas — Margaritos brolis
  • Marta — Margaritos kaimynė
  • Vagneris — Fausto mokinys

Trumpai tariant:

Faustas sudaro kraujo sutartį su Mefistofeliu. Vyksta, tarkim, lažybos. Faustas mano, kad nesvarbu, ką pamatys, nenorės sustoti toje akimirkoje ir ja pasidžiaugti. Šėtonas jam padės pažinti pasaulį, parodys viską, ką gali ir, jeigu Faustas ištars Sustok, akimirka žavi!, be abejo, Fausto siela atiteks Mefistofeliui.

Jei mano lūpos kada nors ištartų:
„Sustok, akimirka žavi!“ –
Gali sukaustyt grandine iš karto,
Ir ką tik nori, tą daryt su manimi.

Be to, gvildenama meilės tema. Kai Faustas išgeria eleksyrą, kuris paverčia jį jaunu, nori pažinti meilę, santykiauja su Gretchen / Margarita. Mefistofelis procese amžinai užmigdo Margaritos mamą, pati Margarita nusižudo.

Margarita bus išsaugota, po mirties bus rojuje.

II dalies pabaiga: Galiausiai, Faustas nepralaimi lažybų ir patenka į rojų.

(English Wikipedia)

Lankytojo atsiųstas atpasakojimas

Veiksmai (pavadinimai) Veiksmo detalus aprašymas Problema. Kas, kokias vertybės gina?
Prologas Danguje Veiksmas vyksta danguje. Mefistofelis smerkia žmonės. Jos laiko niekais. Dievas, įsikiša į jo skundus ir pradeda pasakoti, kad žemėje gyvena Faustas, kuris tarnauja jam. Mefistofelis vėliau susilažina su Dievu, kad jis išves jį į blogybės kelią. Jei Faustas taps nusidėjėliu, tai velnias pateks į rojų. Problemos: Kodėl Dievas sutinka su Mefistofelio lažybomis? Kodėl Mefistofelis žmonės laiko nemąstančiais padarais? Vertybės: Dievas kelia pasitikėjimą kaip vertybė. Jis pasitiki savo sutartimi su Mefistofeliu. Dievas laiko gėrį kaip vertybę. Fausta laiko tikru gėriu ir šventuoju. Mefistofelis klastingas. Pats Dievui sakė, kad Faustą suvilios savo klasta.
Naktis Veiksmas vyksta Fausto kambarį. Faustas pradžioje iškelia, bet tuo pačiu smerkia save ir prilygino save dvasiai. Tada pasirodė dvasia, kuri skelbia, kad Faustas neprilygsta dvasiai. Jis pradėjo sakyti, kad jis pats yra Dievo atvaizdas. Dvasia dingsta, o į Fausto namą pasibeldžia Vagneris. Jie pradėjo kalbėtis apie dvasinį gyvenimą, bet tuo pačiu ir apie antikinę kultūra. Faustas kalbasi atšiauriai, retkarčiais įžūliai, parodydamas, kad jis nori, kad Vagneris išeitų ir paliktų ji vieną. Vagneris išeina ir prasidėjo Fausto monologo apmąstymas. Problemos: Kodėl Faustas prilygina save dvasiai? Kodėl Faustas nenori bendrauti su Vagneriu? Ar Faustas ne per įžūliai kalbasi su dvasia ir Vagneriu? Faustas įžūlus. Su Vagneriu ir dvasia kalba nepagarbiai, įžūliai. Nuvertina Vagnerį, ji vadina „kirminu“.Faustas savimeilius. Save išaukština save iki Dievo, parodydamas šitaip savo net egoizmą.Vagneris gina smalsumą. Jis užėjus pas Faustą pradeda klausinėti visko. Tai matosi iš jo kalbėjimo manierų.
Prie miesto vartų Veiksmas vyksta mieste. Jame vyksta šventė. Visi žaidžia, šoka ,linksminasi. O Faustas su Vagneriu vaikšto po miestą ramiai ir kalbasi apie visuomenę. Faustą žmonės gerbia, džiaugiasi, kad toks didis žmogus išėjo į miestą ir švenčia su jais. Faustas su Vagneriu atėjo prie uolos ir pradėjo kalbėtis apie tėvus ir jų žinių palikimą. Vagnerio nuomonė, kad tėvų žinios naudingos, o Fausto priešingai. Pokalbis rutuliojasi apie nuotaikų svyravimūs, kas taip lemia jiems. Veiksmo pabaigoje Faustas pamato šunį, kuris iš pirmo atrodė jam kai dvasia, bet suprato, kad jam pasirodė tai. Po apmastymų Faustas bando jį prisijaukinti, kad turėtų namie ne vien rankraščius. Problemos: Kodėl Faustui pasirodė, kad pudelis yra dvasia? Kodėl Vagneris pataikauja Faustui? Vertybės: Vagneris iškelia draugystė. Nors Faustas bandė išvengti jo, bet vis tiek jis jam liko kaip draugas. Vagnerio kuklumas iškeliamas vėl. Jis labai daug ko klausinėjo Fausto. Taip pat Faustas tampa atviru Vagneriui, nes labai išpasakoja viską jam.Vagneris laiko patikimu Faustą, nes jis pasakoja asmeninius dalykus.
Fausto darbo kambarys Veiksmas vyksta Fausto kambaryje. Šuo atkeliavęs pas Faustą į namus pradeda elgtis keistai. Jis pradėjo sakyti burtus su dvasių pagalba ir šuo pavirsta į paprastą studentą . Pasirodė studentas yra šuo ir jie pradėjo kalbėtis apie jo patekimą čia. Faustas nenorėjo baigti su jo pokalbių, bet Mefistofelis ,priešingai, norėjo užbaigti pokalbį. Pasinaudodamas savo burtais užmigdo Faustą ir pabėga. Problemos: Kodėl Faustas nori tęsti pokalbį su Mefistofeliu? Kodėl Mefistofelis ,priešingai, nei Faustas nori užbaigti pokalbį? Vertybės: Faustas smalsus, nes nori iš Mefistofelio sužinoti viską.Mefistofelis kaip vertybė laiko protą bei galią. Nes jis savo protu ir galia pabėgo nuo Fausto.
Fausto darbo kambarys II Veiksmas vyksta vėl Fausto darbo kambaryje. Mefistofelis grįžta į Fausto kambarį, bet jį ne iškart įsileidžia. Mefistofelis pasiūlo Faustui pasirašyti krauju sutartį. Sutarties sąlygos buvo, kad jį galės išmokinti džiaugtis gyvenimu bei ,kuri akimirka jam patiks galės sustabdyti. Kai sutarties sąlygos bus įvykdytos ir Fausto sielą atsidurs pragare. Problemos: Kodėl Faustas sutinka su Mefistofelio sąlygomis? Ar Mefistofelis tikrai padės jam džiaugtis gyvenimu? Vertybės: Faustas naivus, nes tiki visais Mefistofelio pažadais.Mefistofelis kaip vertybė apgavystės. Nes jomis pasinaudodamas Faustą įtikina tai padaryti.
Auerbacho rūsys Leipcige Veiksmas vyksta rūsyje. Besilinksminanti brolija švenčia, dainuoja dainas. Tada pasirodo Faustas su Mefistofeliu rūsyje ir prisijungia prie jų kompanijos. Faustas nori paliktu jau tą kompaniją, bet Mefistofelis sakė, kad parodys kokie tie žmonės yra gyvuliški Pasipylė vynas ant žemės ir jis pavirto į liepsną. Mefistofelis pradėjo tą liepsną valdyti ir brolija pradėjo rėkti burtai, burtai ir ruošėsi užpulti jį. Mefistofelis panaudojo užkeikimą, kad jie atsidurtų vynuogyne. Po laiko jie atsipeikėjo vėl rūsyje, bet ten nebebuvo nei Fausto nei Mefistofelio. Problemos: Kodėl Mefistofelis norėjo parodyti Faustui žmonių gyvuliškumą? Vertybės: Hedonistinis gyvenimas. Brolija propaguoja tokį gyvenimą , o Mefistofelis jos pamoko.Mefistofelis laiko vertybė savo galią. Nes ją gali valdyti kitus žmones.
Raganos virtuvė Veiksmas vyksta raganos virtuvėje. Joje jie kalbasi su gyvūnais, ką jie veikia. Pokalbiu metu ateina ragana, kuri pažinojo Mefistofelį. Jis su Faustu paprašo eleksyro, kuris atjaunintų Faustą. Pavirto jaunu ir tapo neapsakomai gražus. Problemos: Kodėl Faustas norėjo atjaunėti? Vertybės: Faustui jaunystė yra vertybė. Nes būdamas jaunu gali mėgautis gyvenimu
Gatvė Veiksmas vyksta gatvėje. Faustas pamato merginą vardu Margarita gatvėje ir ją įsimyli iš pirmo žvilgsnio. Faustui užkalbinus ją, ji kalba su jo įžūliai, nenorėdama bendrauti. Grįžęs pas Mefistofelį jis pasako, kad padarytų ją Fausto mergina. Problemos: Kodėl Faustas nori, kad Margarita būtų per prievartą jo? Vertybės: Fausto vertybė tampa meilė. Nes jis pamilsta iškart Margarita.Faustas gobšus, egoistas. Nes nori, kad Margarita jį pamiltų, nors jai nepatinka jis. Vien mano tik apie save
Vakaras Veiksmas vyksta Margaritos kambaryje. Mefistofelis su Faustu įsibrauna į Margaritos namus. Palieka ten skrynute su papuošalais pilna brangakmenių , auskarų, briliantu. Kai Margarita aptinka skrynutę jį pasiima ir užsideda tos papuošalus. Problemos: Kodėl Faustas su Mefistofeliu paliko skrynutę su brangakmeniais pas ją kambary? Vertybės: Papuošalai nėra blogybė. Margarita mano, kad svetimi papuošalai nėra blogi, jie suteikia tiktais grožio.
Alėjoje Veiksmas vyksta alėjoje. Pokalbis tarp Mefistofelio ir Fausto. Mefistofelis sužinojo, kad skrynelę surado Margaritos motina ir bijodama nedorai įgyto turto atidavė dėžutė bažnyčiai, kuri atleis nuodėmės jų. Faustas sugalvojo planą su nauja skrynute, į kurį įtrauks kaimynę. Ir Mefistofelis pritarė jo planui. Problemos: Kodėl motina atidavė papuošalų skrynutė bažnyčiai? Kodėl Faustas nori vėl padovanoti skrynutę Margaritai? Vertybės: Margaritos motina religingumą laiko kaip vertybė. Mano, kad nedorai įgytas dalykas atneš blogybės ir reikia atiduoti tai bažnyčiai.Faustas kelia užsispyrimą kaip vertybę. Nes nori vėl padovanoti skrynutę Margaritai, taip išreikšdamas savo meilę.
Kaimynės namai Veiksmas vyksta Martos namuose. Dialogas vyksta tarp Martos ir Margaritos. Pokalbis prasideda, kad Margarita pasakoja radusi vėl skrynute su papuošalais. Martą pataria savo motinai tai nesakyti ir laikyti jos paslapčia. Vėliau į jų pokalbį įsitraukai Mefistofelis, kuris praneša, kad mirė Martos vyras ir jai nepaliko jokio palikimo. Marta labai susikrimto ir supyko ant jo už tokius jo padarytus veiksmus. Mefistofelis pasiūlė susitikti prie namo ir su kitu liudytoju, kuris matė jo negyvą vyrą. Problemos: Kodėl Martą supykdė jos velionis vyras? Kas bus kitas liudininkas su kurio susitiks Margarita ir Marta? Vertybės: Margaritą kelia kaip neigiamą vertybę melagystę. Ji meluoja savo motinai, kad dėl papuošalų.
Gatvė II Veiksmas vyksta gatvėje. Dialogas vyksta tarp Fausto ir Mefistofelio. Faustas klausia jo ar pavyko Mefistofeliui padaryti, kad Margaritą būtų jo. Margarita greit turi būti Fausto, bet jiems reikia iš pirmo nueiti pas Martą ir paliudyti, kad jos vyras numirė .Pokalbis tęsiasi apie tai, kai Faustas prisipažins meilei Margaritai. Mefistofelis pradeda ginčytis su Faustu, kad jis neprisipažins meilei nuoširdžiai. Faustas tiesiog pasako, kad reikia nustoti ginčytis ir išeina į Martos namus Problemos: Kodėl Mefistofelis mano, kad Faustas nebus nuoširdus pripažindamas savo meilę? Vertybės: Faustas kelia meilės prisipažinimas, kai nuoširdi vertybė.
Sodas Veiksmas vyksta Martos sode. Faustas su Margarita bendrauja, kalbasi. Pokalbiu metu jie prisipažįsta meilei. O kito pokalbiu metu Marta klausinėja Mefistofelio apie santykius. O jis pasako, kad jie yra nereikalingi jam tiesiog. Veiksmo pabaigoje Faustas kartu su Margarita nueina prie namelio. Problemos: Ar Margaritos meilės yra nuoširdi? Kodėl Mefistofeliui nerūpi žmonių jausmai? Vertybės: Meilės prisipažinimas (drąsa). Faustas ir Margarita prisipažįsta meilei. Ypač Faustas dvejojo dėl prisipažinimo.Mefistofelis kelia vertybė egoizmą. Nes jis galvojo vien tik savo naudai. (išskyrus apie Faustą galvoja, nes jis atneš jam naudą).
Namelis sode Veiksmas vyksta namelio sode. Margarita pasislėpė už durų ir stebi Faustą. Faustas atranda ją ir pradeda bučiuotis. Mefistofelis pradeda barškinti į duris ir sako, kad jiems jau reikia eiti , nes vėlu. Jie atsisveikina ir išeina. Vėliau Margarita pasako monologą, kuriame ji jaučiasi prie Fausto „kvaila vištelė“ Problemos: Kodėl Mefistofeliui reikėjo išeiti? Vertybės: Meilė(pirmas pasimatymas) jiems abiem yra didelė vertybę.
Ola miške Veiksmas vyksta miške. Faustas pradeda mąstyti apie šiandiena. Bet įsiterpia Mefistofelis į jo apmąstymus. Jis su jo susipyksta ,nes jis nori pabūti vienas, o Mefistofelis visąlaik jį persekioja. Veiksmo pabaigoje Faustui kyla apmąstymai apie blėstančius jausmus Margaritai. Kylą dvejonės ar mylį jis ją ar ne. Problemos: Kodėl Faustui kyla abejonių? Vertybės: Fausto Abejingumas dėl meilės Margaritai. Fausto pyktis ant Mefistofelio, nes jis niekados nepalieka jo vieno.
Margaritos kambarėlis Veiksmas vyksta Margaritos kambaryje. Ji išsako savo liūdėsi, vienišumą. Jai labai trūksta Fausto. Be jo Margarita jaučiasi nesava. Problemos: Ar Margaritos vienišumas, ilgesys tikras ar suvaidintas? Vertybės: Nuoširdi meilė Faustui. Jaučia stipria meilė, ilgėdama jo. Vienišumas. Jaučiasi vieniša būdamas be jo.
Martos sodas Veiksmas vyksta Martos sode. Dialogas tarp Fausto ir Margaritos. Iš pradžių jie pradeda kalbėtis apie tikėjimą. Faustas dedasi netikintis, bet pokalbiu metu jis jau pradeda sakyti, kad jis tiki į Dievą. Vėliau dialogas prasideda apie Mefistofelį. Margaritą jo nemėgsta, jaučia, kad jis yra blogas. Bet Faustas įtikiną ją, kad jis nieko blogo nedaro. Veiksmo pabaigoje bando įtikinti Margaritą, kad jį duotų migdomųjų jos motinai, kad jis galėtų pas ją ateit naktį. Problemos: Ar Faustas apsimeta tikinčiu? Kodėl Margaritai nepatinka Mefistofelis? Vertybės: Margaritos Ištikimumas Faustui. Ji įdeda migdomųjų savo gimtai motinai vykdydama įsakymą savo mylimojo.
Prie šulinio Veiksmas vyksta prie šulinio. Lizchen kartu su Gretchen kalbasi apie Barbelės gyvenimą. Sako, kad Barbelė laukiasi vaiko. Gretchen pradeda užjausti ją, nes ta istorija jai yra artima. O Lizchen, priešingai, prieštarauja jai. Kol jos būdavo namie Barbelė būdavo su savo vaikinu. Lizchen mano, kad jai nebepavyks užtekėti už kokio nors vyro, nes ji nėščia ir jį jau yra purvina. Gretchen veiksmo pabaigoje gailisi piktinusios Barbelės elgesiu. Problemos: Kodėl Grechen užjaučia Barbelą? Vertybės: Lizchen skaistumą laiko kaip vertybę. Jos manymu tik skaisti mergina gali užtekėti.Gretchen atgailestauja. Ji gailisi kai piktinosi Barbelės elgesiu.
Prie miesto sienos Veiksmas vyksta prie miesto sienos. Margaritą atgailauja. Prašo Dievo atleidimo. Nori, kad žmonės nerūstautų. Problemos: Kodėl Margarita prašo Dievo malonės? Vertybės: Tikėjimas Dievu. Margarita stipriai tikinti.
Naktis II Veiksmas vyksta gatvėje prie Margaritos namų. Valentinas( Gretchen Brolis) sėdi namuose. Staiga pamato, kad prie palangės trinasi Faustas su Mefistofeliu ir planuoja išeiti į lauką. Gatvėje prie Margaritos namų kalbasi Faustas ir Mefistofelis apie vaiko gimimą. Taip pat Faustas ruošiasi sakyti eilėraštį prieš langus Margaritai, tačiau Valentinas išėjęs iš namų užsipuola Faustą ir Mefistofelį. Faustas, Mefistofeliu paliepimu nuduria Margaritos brolį. Marta pradeda šaukti pro langą čionai. Visi subėga žmonės prie Valentino. Prieš mirdamas jis pradeda kreiptis į savo sesę. Kodėl ji bendrauja su Faustu, kodėl ji nusuko tokiu taku. Valentinas ją šmeižia, vadina ją kekšė. Margarita prašo, kad jis pagailėtų jos. Valentinas prieš mirtį pasako, kad jos raudos skaudos jo širdžiai ir numiršta. Problemos: Kodėl Valentinas užsipuola Faustą ir Mefistofelį? Ar Margaritą vis tiek mylės Faustą po to nutikimo? Kodėl Mefistofelis pats nenudūrė Valentino , o liepė tai padaryti Faustui? Vertybės: Kerštas. Valentinas nori kaip atkeršyti už Margaritą, kad jį tapo nėščia.Margaritos atleidimo prašymo broliui. Faustas bebaimingas. Nedvejojo nužudydamas Valentiną.
Katedra Veiksmas vyksta Katedroje. Kai Margarita meldėsi pasirodė dvasia. Piktoji dvasia pradėjo aiškinti, kad Dievo gailestis jai nepadės ir rūstybės diena ateis. Nuodėmė, kurią padarė ją lydės visą gyvenimą. Problemos: Kodėl Margaritos padaryta nuodėmė nebus atleista? Vertybės: Atleidimas. Margarita prašo Dievo atleidimo už padarytas nuodėmės.
Valpurgijos naktis Veiksmas vyksta naktį. Faustas kartu su Mefistofeliu patenka į sapną. Jame girdi įvairius žmonės, garsus. Žmonės sapne pradeda jį kaltinti dėl vaiko ir Margaritos santykiu. Veiksmo pabaigoje Faustas visas išsigandęs nesuprato ką matė ,bet Mefistofelisjam viska paaiškina, kad tai buvo tiktais sapnas. Problemos: Kodėl jie norėjo patekti į sapnus? Koks buvo tikslas tie sapnai? Gal tie sapnai buvo ateities vizijos? Vertybės: Sąžinės graužatį jaučia Faustas. Tiki, kad tai buvo tikrai realu. Jaučia, kad tai geruoju nesibaigs.
Valpurgijos nakties sapnas, arba auksinės Oberono ir Titanijos vestuvės Veiksmas vyksta sapne. Teatro direktorius kartu su daugelį veikėju sveikina Oberoną ir Titaniją su vestuvėmis. Problemos: Kodėl šitas sapnas yra vaizduojamas kūrinyje? Vertybės: -
Rūškana diena. Laukas Veiksmas vyksta lauke. Faustas sužino, kad Margaritą kalėjime. Jis supyksta ant Mefistofelio, nes jis tai slėpė nuo jo. Jį išvadina visokiais žodžiai kaip : išgama ,menkysta. Faustas įsako, kad jis gražintu ją. Mefistofelis sako, kad tai negali. Faustas įniršęs tai sako keliaujam staigia ten, kol tavęs neprakeikiau. Mefistofelis pradeda sakyti, kad tavęs kokie ten pavojai laukia link to kalėjimo. Bet Faustui tai nerūpi ir liepė su jo joti link kalėjimo, kol jo „visos pasaulio mirtys neužgriuvo“. Veiksmo pabaigoje pasako, kad Mefistofelis galės tik užmigdyti sargą, o kitą visa Faustui reikės pačiam padaryti. Problemos: Kodėl Mefistofelis slėpė apie Margaritos patekimą į kalėjimą? Kodėl Faustas taip stipriai pasiryžo keliauti į kalėjimą, kad išvaduoti ją? Vertybės: Melas. Mefistofelis slėpė viską nuo Fausto. Fausto meilė ryžtas, norint išgelbėti Margaritą.Mefistofeliui svarbiausia hedonistinis gyvenimas.
Naktis. Plynas laukas Veiksmas vyksta lauke. Faustas su Mefistofeliu prajodami ant žirgų pamato raganų būrį , skriejančias į šonus prie ešafoto. Bet jie nesustoja ir joja toliau link kalėjimo. Problemos: Kodėl Faustas pradėjo klausinėti Mefistofelio apie raganas? Vertybės: Smalsumas. Faustas pradeda klausinėti, kodėl raganos skraido alink ešafotą.
Kalėjimas Veiksmas vyksta prie kalėjimo, vėliau vystosi pačiame kalėjime. Faustas atvyksta gelbėti Margaritos, jis eina link jos vienutės, bet ji pradeda šaukti, kad nežudytų jos. Bet staiga persigalvoja ir pasilieka ten mirti. Tik paprašo Fausto, kad palaidotu ją kartu su visa šeimą, bet ne šalia vienas kito. Faustas nesutinka su to bei bando ją perkalbėti. Bet jam tai nepavyksta ir norėdamas pats išsigelbėti sau gyvybę pasprunka iš kalėjimo palikdamas ten Margarita kartu su vaiku pilve. Problemos: Kodėl Margarita paliko save mirčiai? Kodėl Faustas neišgelbėjo Margaritos ,nors jo to nenorėjo? Vertybės: Sąžinės jausmas, kurį jaučia Margarita.Veiksmo pradžioje didvyriškumas apsireiškia Faustui, norėdamas išgelbėti savo būsimą žmoną ir vaiką. Veiksmo pabaigoje Faustas tampa bailiu ir neprisiima kaltės kartu su savo galbūt būsima šeima.

Lankytojų atsiųstas konspektas (I)

Mefistofelio požiūris į žmogų (ironiškas)

Filosofinės tragedijos „Faustas“ „Prologe danguje“ Mefistofelis išreiškia savo požiūrį į žmogų. Jis mano, kad žmogus kenčia ir vargsta žemėje. Velnias sako, kad sunkumų gyvenime nebūtų, jei Dievas nebūtų davęs žmonėms proto, nes jie temoka panaudoti šią dovaną nežmogiškiems dalykams, elgiasi kaip žvėrys. Taip pat Mefistofelis apibūdina žmogų kaip neramų ir smalsų sutvėrimą, kurio siekiai menki ir juokingi, lygina jį su žiogu: šokinėja žolėje, nenurimsta ir kaišioja nosį, kur nereikia. Nelabasis sako, kad žmogus yra apsėstas savo troškimų, o nurimtų tik nuraškęs žvaigždes danguje ir patenkinęs savo žemiškus įgeidžius, tačiau besiblaškantis jo protas niekada nenurims ir nebus pasotintas. Nepaisant tokio žmogaus užsispyrimo ir puikybės, Mefistofelis teigia, kad tai naivus sutvėrimas ir jį suklaidinti labai lengva. Taigi, Mefistofelio požiūris į žmogų yra skeptiškas, velnias apibūdina jį kaip kenčiantį, nedorą, neramų, apsėstą puikybės ir lengvai apgaunamą sutvėrimą, kuriuo lengva manipuliuoti.

Dievo požiūris į žmogų (teigiamas).

Dievas neidealizuoja žmogaus, tačiau juo pasitiki, pateisina jo ieškojimus, todėl jis netramdo velnio, leidžia gundyti ištikimą tarną. Taip autorius atskleidžia savo požiūrį: žemiškoje tremtyje žmogus neapsaugotas nuo sunkumų, jis pats turi išbandyti klystkelius, patirti dievišką malonę ir nuopuolio baugumą. Ieškojimą, veikimą, tapsmą Gėtė laiko pagrindiniu būties principu.

Dėl ko jie sutaria?

Dievas neidealizuoja žmogaus, tačiau juo pasitiki, pateisina jo ieškojimus, todėl jis netramdo velnio, leidžia gundyti ištikimą tarną. Taip autorius atskleidžia savo požiūrį: žemiškoje tremtyje žmogus neapsaugotas nuo sunkumų, jis pats turi išbandyti klystkelius, patirti dievišką malonę ir nuopuolio baugumą. Ieškojimą, veikimą, tapsmą Gėtė laiko pagrindiniu būties principu.

Faustas ir Vagneris. Jų požiūriai į mokslą.

Faustas yra mokslininkas, kuris sukaupė daug knyginės patirties, tačiau yra mokslu nusivylęs. Nors jam nesvetimi žemiški jausmai, bet svarbesnė jėga – dieviška kibirkštis. Fausto protas neramus, siekia brautis prie esminių dalykų. Faustas nepasitenkina tuo, kas duota, kas pasiekta, nes mokslas neatsako į esminius klausimus.

Vagneris – mokslininkas teoretikas, jis riboto mąstymo, patenkintas savo gyvenimu, jam teikia pasitenkinimą knygos, pažinimas, tyrinėjimas. Jis aklai pasitiki knyginėmis tiesomis. Vagneris mano, kad žmogus gali pažinti pasaulį, atskleisti visas paslaptis, bet tam reikia laiko. Todėl jis daug laiko praleidžia aistringai mokydamasis. Taigi, Vagnerio požiūris į mokslą kitoks nei Fausto.

Faustui pažinimas reikalingas, kad suprastų gyvenimo prasmę, o Vagneris siekia viską sužinoti, atskleisti senovės išmintį.

Fausto požiūris į mokslą skeptiškas, nes mokslas neatskleidžia gyvenimo prasmės. Tuo tarpu Vagnerio požiūris optimistinis, nes jis tiki mokslo pažanga, jam įdomios senovės išminčių knygos.  

Fausto - Mefistofelio sutartis. Kas yra Mefistofelis (tiesiogine ir perkeltine prasme).

Faustas su Mefistofeliu sudaro sutartį, kad pastarasis visada padės Faustui, bus jo tarnas, vy1kdys jo norus iki tada, kol Faustas pasakys: „Sustok, akimirka žavi!“ Tada jo siela atiteks velniui. Faustas nori ir kentėti, ir džiaugtis, patirti kūnišką meilę, trokšta kūniškų malonumų ir kuo daugiau išgyvenimų, trokšta veiklos, nori pažinti pasaulį, surasti gyvenimo prasmę. Jis prieštaringa asmenybė: kupinas didžių siekių ir žemiškų aistrų. Faustas frazės niekada neištaria.

Mefistofelis gali būti suvokiamas įvairiai.

  1. Tiesioginė prasmė – velnias, nelabasis.
  2. Perkeltinė prasmė – kitas žmogus, kokių yra daug mūsų gyvenime. Jis nesupranta didingų siekių, pažįsta žmogaus silpnybes ir moka jas išnaudoti, jam nieko nėra šventa. Jis provokuoja žmogų pasielgti netinkamai.
  3. Velnias yra kiekvieno žmogaus dalis – tai materialioji pusė, kūnas, prigimtis.

Iš tikrųjų Mefistofelis pasirodo tada, kai Faustas atmeta didingus siekius, esmines vertybes, nusivilia savimi ir pasauliu.

Mefistofelis siekia įrodyti žmogaus menkumą. Mefistofelis – neigiamo griovimo dvasia, nematanti gyvenimo prasmės. Mefistofelis teigia, kad blogis būdingas visam pasauliui bei žmogaus prigimčiai. Faustas savyje jaučia rusenančią kūrybos ugnį ir nenori, kaip Mefistofelis, vien tik neigti ir naikinti.

Margarita

Margarita – mažų, kuklių norų miestietė. Ji pasitenkina savu, mažu pasauliu, kuriame yra sodas, motina, brolis, bažnyčia. Jai yra svarbūs autoritetai: motina, Dievas. Margarita yra mažai paliesta kultūros – instinktyvus, įgimtas yra jos moteriškumas, kuriame susipynę naivumas, meilė, religingumas. Margarita pamilsta Faustą, bet jų meilės istorija baigiasi tragiškai: Margarita suvedžiojama, nunuodija savo motiną, Faustas nužudo Margaritos brolį Valentiną, kuris norėjo apginti sesers garbę, Margarita tvenkinyje nuskandina savo dukrą. Pati Margarita negali išsiaiškinti, blaiviai įvertinti tai, kas įvyko, baisiausia, kad meilė, apie kurią ji svajojo, virsta blogiu. Margaritai meilė – svarbiausias dalykas.

I kūrinio dalies pabaiga

  1. Kas kaltas dėl tragiško Margaritos likimo? Atsakymas: Faustas, nes nesistengė išvengti tragiškos baigties, nors žinojo, kad taip bus. Taip pat kalta ir ji pati, nes buvo naivi, aklai tikėjo jų meile ir nematė, kiek blogybių dėl to įvyko.
  2. Margaritos nusikaltimai baisūs, bet ji sulaukia malonės. Kodėl? Atsakymas: Žmonių pasmerkiama, nuteisiama myriop, Margarita yra kalėjime surakinta, bet jos meilė, dorumas, kančia išteisina ją skaitytojo akyse. Besąlygiškas tikėjimas Dievu, kaip gėrio įsikūnijimu, išgano sielą. Svarbu, kad ji atsisako Fausto pasiūlymo bėgti iš kalėjimo – nors ir netekusi proto, Margarita nenori pagalbos to, kuris ją atstūmė. Tas atsisakymas yra jos moralinė pergalė. Ją išgano tikėjimas, kaltės suvokimas, dorumas, vidinė stiprybė.
  3. Faustas nėra pasmerkiamas, nes jam leidžiama toliau tęsti ieškojimus. Jis išteisinamas, nes žmogus yra klystantis ir ieškantis. Meilės drama Faustui tik naujas gyvenimiškas potyris, viena iš daugelio patirčių.
  4. Pirmos dalies idėja. Gėtė nebaigia Fausto ieškojimų ir klystkelių, nes meilė ir šeima nėra vienintelė ir galutinė gyvenimo prasmė. Be to, Fausto troškimas aprėpti visą būtį neišsipildė.

II kūrinio dalies apibendrinimas, svarbiausios idėjos.

Gyvenimo pabaigoje Faustas suvokia, kad gyvenimas pats savaime yra vertybė: jis teigia, kad „pačioj kelionėj glūdi laimė ir kančia“. Svarbu, kad žmogus būtų veiklus. Dramos pabaigoje Faustas pasiryžta nusausinti nenaudingus jūros plotus ir paversti juos tinkama gyventi žeme. Jam atrodo, kad žmogaus gyvenimą įprasmina būtent darbas visuomenei. Tačiau vėlgi siekdamas gėrio Faustas sėja blogį- jis sudegina senukų pirkelę, nes ji trukdo arti dirvonus, žūsta ir jos šeimininkai. Bet gulėdamas mirties patale herojus džiaugiasi girdėdamas, kaip kasama žemė. Ironiška, kad iš tiesų Faustas girdi, kaip kasama kapo duobė jam pačiam. Taigi, pabaigą galima interpretuoti kitaip: bet kokia laimė ar prasmė yra iliuzija, saviapgaulė, ją žmogus tiesiog išsigalvoja.

Dramoje Faustas nieko negalima paaiškinti vienaprasmiškai. Šis kūrinys daugiaprasmis, prieštaringas, sunkiai suvokiamas, kaip ir pats gyvenimas.

Veikėjų apibendrinimas

Apibendrinti veikėjų paveikslai atskleidžia skirtingas žmogaus savybes:

  1. Veiklus, neramios sielos Faustas įprasmina troškimą pažinti gyvenimo įvairovę, suvokti pasaulio paslaptis, savo paties paskirtį.
  2. Ironiškas, ciniškas Mefistofelis simbolizuoja neigimą, skeptišką visa ko vertinimą, „velniškumo“ principą.
  3. Gėtės išaukštinta „amžinąjį moteriškumą“ įkūnijanti Margarita simbolizuoja meilę, kaip gyvenimo tikslą ir esmę.
  4. Po praeitį besiknaisiojantis Vagneris simbolizuoja atsiribojimą nuo realaus gyvenimo tėkmės.

Skirtingi paveikslai atspindi gyvenimo įvairovę, žmogaus prigimties sudėtingumą, o veikėjų poros įprasmina mintį, kad gyvenime nuolat kovoja ir jungiasi gėris ir blogis, jausmas ir intelektas, palaima ir kančia, kūryba ir griovimas.

Lankytojų atsiųstas konspektas (II)

Faustas vėliau supranta, kad jis savo gyvenimą švaistė gilindamasis į mokslą, žinias ir teorij, bet nesigilino į gyvenimo pamokas, į jo teikiamus malonumus ir sunkumus, jis daug žino apie mokslą, bet nieko nežino ir neišmano apie patį gyvenimą. Faustas buvo tik savo žinių bagažo kaupėjas, jis tik kaupė, bet negalėjo tų žinių pritaikyti.

Faustas savikritiškas žmogus, į save žvelgia su ironija.

Mefistofelis džiaugiasi bei didžiuojasi savo kilme, jis nevengia žeminti bei niekinti kitus. Nors ir panašu, kad jis ramybės bei gėrio drumstėjas, Mefistofelis kai kada gali stengtis ir daryti gera dėl kitų. Mefistofeliui nieko nėra švento, jis linkęs provokuoti kitą blogam darbui ir už blogus darbus atsakomybę palieka kitiems.

Mefistofelis – velnias, kurios tikslas sugundyti Faustą.

Faustas nuėjęs pusę gyvenimo kelio jaučia, kad nepriartėjo prie pasaulio paslapties, prie gyvybės tėkmės paslapties, jis suvokė, kad knygos ir žinių bagažo kaupinas neturėjo įtakos subrandinti jo asmenybei. Jis pasiryžta gyventi antrą kartą – stengtis pajausti visus gyvenimo siūlomus jausmus.

Fausto tikslas patirti bei įvertinti kančios ir džiaugsmo būtį. Mefistofeliui atrodo Faus to siekiai kvaili, Faustas tik žmogus, jeigu jis pajaus viską niekas nuo to nepasikeis, jis vis tiek bus žmogus.

Faustas – žmogus, jį jaudina gamtos grožis, žmonių džiaugsmas, jis nori patirti žmogiškosios būties pilnatvę. Pažinimas – jo gyvenimo prasmė.

Mefistofelis yra neigimo, griovimo dvasia.

Mefistofelio būties esmė yra pasitenkinimas. Mefistofelis niekina žmogų, jo protą, taurius jausmus, jis meluoja, apgaudinėja.

Kas buvo meilė Faustui? Faustui meilė buvo lyg naujų jausmų pripažinimas. Jis buvo protingas, apsišvietęs, bet kad ir kaip knygose gerai būtų aprašyta meilės sąvoka, kad suprasti ją reikia ją pajusti pačiam. Pažinęs tikrąją meilę Faustas supranta, kad meilė tai ne tik šiltas jausmas širdyje, bet ir didelį atsakomybė, meilė gali būti ne tik maloni, bet ir skausminga, ji sugeba atnešti daug neteisingų sprendimą, sugeba įnešti ne tik gėriau, bet ir skausmo, blogio.

💖 Nusiųskite žinias draugams!

Daugiau tokio turinio

Tik Literatūra

Visos pamokos ir konspektai →

Nerandi atsakymų į klausimus? Atrask juos su korepetitoriu NEMOKAMAI!
Nuo šiol Edukamentas išvien dirba kartu su Alfa klase, bene geriausiais korepetitoriais Lietuvoje. Su kodu EDUKAMENTAS pirma pamoka – nemokama.