<- Lietuvių kalba

Šeimos tema Jono Biliūno kūryboje (literatūrinis)

💡 Egzamine literatūrinis rašinys turėtų kiekvienoje dėstymo pastraipoje turėti skirtingą autorių, bet čia buvo pranešimas parengtas tik apie Joną Biliūną.

Įvertinimas 9. Yra klaidų (pvz., negalima kalbėti apie XXI a. literatūriniame rašinyje.

      Šeima yra ypač svarbi, nes tai – gyvenimo pamatas. Darnios šeimos užaugina mandagius, darbščius, dorus vaikus. Tačiau ne visos šeimos yra darnios, kitose vyksta nesibaigiantys konfliktai. Todėl ir literatūroje dažnai vaizduojamos visokios šeimos. Vienas iš autorių, kuris gilinosi į šeimos temą, yra XIX a. pabaigos — XX a. pradžios moderniosios epochos realizmo krypties atstovas Jonas Biliūnas. Rašytojas yra lyrinės psichologinės prozos pradininkas, gilinosi į veikėjų išgyvenimus ir savo kūryboje kėlė gyvenamojo laikotarpio problemas.

      Vienas iš Jono Biliūno kūrinių, kuriame kalbama apie šeimą, yra novelė „Ubagas“. Joje gilinamasi į Petro Sabaliūno (elgetos, duoneliautojo) padėtį. Veiksmas vyksta sodžiuje (Pavarių kaime). Pagrindinis kūrinio įvykis — seno tėvo Petro Sabaliūno išvarymas iš namų ir elgetaujant susitikimas su pasakotoju. Pasakotojas, grįžęs iš miesto, iš pradžių neatpažino elgetos, bet, kai pradeda klausti apie praeitį, negali patikėti, kad tai buvęs jo kaimynas. Iš tikrųjų Petras Sabaliūnas yra jautrus, drovus (drebančiomis rankomis bei lūpomis, raudonomis nuo ašarų akimis) žmogus ir toks buvo nuo pasakotojo vaikystės. Šis nuoširdus ir doras žmogus atsidėkoja Dievui už visas gyvenimo gėrybes, netgi duonos kąsnelį. Sabaliūnas paaiškina, kad jis buvo išvarytas iš namų savo sūnaus, kuriam prieš 4 metus atidavė ūkį. Dabar vaikščioja po kaimą, prašydamas išmaldos. Galima sakyti, jog toks Petro Sabaliūno likimas susiklostė ne dėl to, kad buvo blogas žmogus, bet dėl to, kad gal nepakankamai skyrė laiko savo sūnui. Juk tėvui reikėjo daug dirbti, išlaikyti šeimą. Kai turėjo laiko, užsiėmė bitininkyste. Nors Sabaliūno šeima buvo pasiturinti, jie neturėjo daug žemės. Sabaliūnas mylėjo bites, jų medus buvo svarbus pajamų šaltinis. Suplanuoti laiką nėra visada lengva, galbūt ir tėvui pritrūko dėl ūkio darbų skirti laiko sūnaus auklėjimui. Kai visą turtą perrašė savo sūnui, jaunasis Sabaliūnas nusprendė išvaryti tėvą iš namų. Taigi pagrindinė kūrinio mintis yra ši: Sabaliūnas tik tiesiogine prasme yra ubagas, elgeta, o tikrasis dvasios ubagas yra sūnus, neturintis vertybių, humaniškumo, tad jis perkeltine prasme ubagas. Novelė skatina apmąstyti vaikų ir tėvų santykius, tėvų ir vaikų pareigas.

      Šeimos narių santykiai būna ir darnūs. Apie tokią šeimą Biliūnas rašo novelėje „Lazda“. Ši novelė, kaip ir kiti rašytojo kūriniai, pavyzdžiui, apysaka „Liūdna pasaka“, vaizduoja to meto carinės priespaudos Lietuvą, valstiečių šeimos sunkumus. Šeimos galva (tėvas Juozapas) pasakoja liūdną istoriją vaikams apie baudžiavos laikotarpį, kai jis turėjo eiti į dvarą, buvo baudžiauninkas. Kadangi buvo sunkus laikas, anot tėvo, jis nusprendė pašerti jautį, kai arė pono žemę, pono dobilais. Dvaro prievaizdas Dumbrauckas, pamatęs šitokį elgesį, nusprendė sudrausminti baudžiauninką: primušė su lazda. Pasakotojo tėvą taip sužeidė, kad šis tris savaites gydėsi žaizdas. Kai šią istoriją atpasakoja tėvas savo vaikams, šie supranta, kokie yra laimingi ir kaip pasisekė, kad baudžiava buvo panaikinta. Po baudžiavos panaikinimo Dumbrauckas neteko darbo ir pradėjo skurdžiai gyventi. Retai išėjo iš namų, jautėsi vienišas. Tačiau jį buvusio baudžiauninko šeima priglaudė. Šis įvykis parodo, koks tėvas yra geras žmogus: dažnai liūdnai nusijuokia, bet niekada nepyksta, tiki į Dievą, laikosi Dekalogo. Tokias vertybes savo vaikams skiepija tėvas. Šeimoje nėra pykčių, nes tėvas yra atsakingas ir doras žmogus. Sugebėjo ne tik išgyventi vargingas akimirkas, bet ir praleisti pakankamai laiko su vaikais. Vis dėlto istorija apie lazdą vaikams primins, kokių sunkumų teko patirti tėvui. Juozapo žmona kartoja: „Atameni lazdą?“Vyras supranta, jog, kas buvo, pražuvo. Lazda turi du galus. Taigi, jeigu ką nors gyvenime nuskriaudei, žinok, kad ir tau tuo pačiu bus atlyginta. Novelėje „Lazda“ Biliūnas parodo, koks svarbus yra vaikų auklėjimas, mokymas gyventi pagal krikščioniškąsias vertybes, Dekalogą.

      Taigi, apibendrinant galima teigti, jog Jonas Biliūnas novelėse vaizduoja įvairias šeimų situacijas, patiriamus sunkumus. Kūrinyje „Ubagas“ rašytojas gilinasi į tėvo ir sūnaus santykį, vertybių stoką, o apsakyme „Lazda“ vaizduojami tėvo ir vaikų santykiai yra šilti, sūnums gaila tėvo už tai, ką jam teko praeityje patirti. J.Biliūno kūriniai ir šiandien aktualūs, nes svarbiausia vertybė yra šeima, jos išsaugojimas ir darnūs tarpusavio santykiai.


Palauk, ar padėjo?

Ieškai kitokio konspekto arba nori kitos pamokos konspektų? Mes turim tai, ko tau reikia.

Lietuvių kalba ->

Visos pamokos ir konspektai ->

Sek mūsų Instagramą ir pirmas sužinok, kada įkelsim naujus konspektus arba video

    Instagram

YouTube icon     YouTube