<- Istorija

Tarpukaris Europoje
Demokratijų kovos, SSRS raida, tarptautiniai santykiai 3-4 deš.

Iliustracija

Kova tarp demokratijos ir diktatūros

4 deš. bus sunkus laikas ir tada galiausiai įsitvirtins daug diktatūrų.

Valstybių skirstymas

Ilgai nusistovėjo diktatūra. Pavyzdžiui, viduramžiais nebuvo tokio dalyko kaip demokratijos (bendrai kalbant). Tik Apšvietos laikais atsirado demokratinis modelis šiuolaikinėms valstybėms.

Dažnai valstybės skirstomos pagal:

  • Valdymo formą (kas valdo?)
    • monarchija
      • absoliutinė (diktatūra)
      • konstitucinė (demokratinė)
    • respublika (Tauta)
  • Valstybės valdymo būdą, režimą (kaip valdoma?)
    • demokratija
      • tiesioginė — iš senovės Graikijos, Atėnų — piliečiai balsuoja už įstatymus tiesiogiai
      • atstovaujamoji — piliečiai renka kitus piliečius (atstovus), kurie (pagal jų norus) priims naujus įstatymus, keis valstybę
    • diktatūra
      • totalitarinė — visiška valdžia ir kontrolė (Leninas, SSRS)
      • autoritarinė — paremta autoritetu, švelnesnė (Lietuva, Smetona)

Prisiminkime, kad ne visos respublikos yra būtent demokratinės, ne visos monarchijos būtina diktatūros (pavyzdžiui, Didžioji Britanija).

Kova?

Po Pirmojo pasaulinio karo buvo tokia situacija:

  • Demokratija įsigalėjo ir liko senose valstybėse.
  • O diktatūra buvo naujesnėse šalyse.

Partijos

Tokia tendencija, kad naujos valstybės, kurių demokratija nėra subrendusi, turi daugiau partijų. Geras pavyzdys — Indija, netgi Lietuva nėra tiek subrendusi (palyginus su JAV, kur yra tik 2 rimtos partijos).

Partijos turėtų kurtis ant ideologijų, ne asmeninių ginčų tarp partijų narių.

Demokratijos principai

  1. Suverinitetas priklauso tautai
  2. Valdžia kyla iš tautos piliečių
  3. Demokratiniai rinkimai yra:
    • teisėti, pagal įstatymus
    • lygūs
    • visuotiniai
    • slapti
    • reguliarūs (kas 4, 5 metų ir panašiai)
    • laisvi
    • yra bent 2 kandidatai
    • dalyvauja stebėtojai (pavyzdžiui, Lietuvoje yra organizija Baltosios pirštinės, kuri užtikrina, kad nebūtų korupcijos).
  4. Valdžia padalyta:
    • leidžiamoji
    • vykdomoji
    • teisminė
  5. Įstatymų viršenybė prieš valdžią. Kitaip sakant, valdžia privalo sekti įstatymus, Konstituciją.
  6. Įsitvirtina politinis pliurializmas, opozicija. Nedraudžiamos jokios partijos, nedraudžiami politiniai judėjimai. Laisvė skleisti savo mintis.
  7. Laisvas būrimasis į interesų grupes (naujame kurse nebūtina)

SSRS politinė, socialine, ekonominė raida tarpukary, Lenino laikais

1917 m. paskelbta bolševikų valdžia.

Valdys nedemokratiškai, atėjo į valdžią neteisėtu būdu.

Bolševikai užima mažiau nei 50% balsų per Steigiamajį seimą, todėl paleido. Tai iš karto nedemokratiškas veiksmas.

Karinis komunizmas

Prasideda kitimas į komunizmą iš kapitalizmo.

Istorikai vadina raudono teroro periodu.

  1. Socializmo idėjos. Rėmėsi marksizmo idėjomis.
  2. Bankai ir stambios įmonės nacionalizuotos.
  3. Panaikinama privati nuosavybė.

NEPAS. Naujoji ekonominė politika

Bado, nepasitenkinimo metu Liejimas Leninas priėmė naują politiką.

Valdžia atsidūrė ant žlugimo ribos.

POKYČIAI:

  1. Dalinė privati nuosavybė. Gali kurtis smulki privati prekyba ir pramonės įmonės
  2. Prievartinis maisto nusavinimas pakeistas fiksuotu mokesčiu maisto produktais
  3. Todėl kyla noras dirbti, prasidėjo prekyba, vėl pradeda cirkuliuoti pinigai.

Baigėsi ekonomikos nepasitenkinimas, bet tęsėsi kitos represijos bei ateizmo priemonės.

Politinė raida

Pilietinis karas tarp raudonųjų bolševikų ir baltųjų

Kas stovėjo kieno pusėje?

Raudonųjų

  • Bolševikai
  • Kariuomenė
  • Samdomi darbininkai
  • Neturintingiausi valstiečiai

Baltųjų

  • Dvarininkai
  • Buržuazija
  • Dvasininkai

Vyko pasaulinė socialistinė revoliucija, kominterno planai.

VBE 5.11 Tarptautiniai santykiai tarpukaryje 3 ir 4-ame dešimtmetyje / Versalio taikos trapumas

Žiūrėsime į tarptautinius santykius per Nacijų lygos (Tautų Sąjungos) prizmę, jos galią.

Tautų Sąjungos galios, veikla ir rezultatai 3-me dešimtmetyje (1921 - 1930 m.)

Stabilūs tarptautiniai santykiai, nėra daug karų.

Briano - Kelogo paktas pasmerkia karą kaip konfliktų sprendimo formą. Daug valstybių pasirašo šią sutartį, bet vėliau jos nesilaiko.

Politikos neefektyvumas

Tautų Sąjunga neturėjo karinių jėgų, todėl galėjo naudotis tik moralinėmis priemonėmis. Laikėsi nuolaidžiavimo politikos.

Lietuvos - Lenkijos konfliktas dėl Vilniaus

  • Šiuo klausimu TS nuolaidžiavo Lenkijos atžviligu
  • Nepriklausomybės kovos. Tarpukary sostinė Kaunas. O Lietuvos istorinė sostinė visada buvo Vilnius. Anot Lenkijos, Vilniuje daug žmonių, kurie kalba lenkiškai. Deja, kalba nėra vienas iš valstybės požymių.
  • Lenkijai visada padėdavo Prancūzija.
  • Klausias veliasi iki Antrojo pasaulinio karo.

Vokietija, Lokarno paktas

Vokietija pripažino savo vakarines sienas su Prancūzija, Olandija, Belgija, bet nepripažino rytinių su Lenkija.

Karų židiniai 4-me dešimtmetyje (1931 - 1940 m.)

  • Vyksta pasaulinė ekonominė krizė
  • TS praranda visą reikšmę
  • Įsitvirtina radikalios jėgos, totalitarizmas

Vokietija

Hitleris, atėjęs į valdžią, pats savo noru išstojo iš Tautų Sąjungos (TS), taip tarsi atsilaisvino rankas, nereikės rūpintis morale. Taigi, nebesilaiko Versalio taikos sąlygų.

Hitleris siekia sukurti Didžiąją Vokietiją (Vokietija + Austrija, jo tėvynė).

  1. Hitlerio kariuomenė žingsniuoja į Saro anglies baseiną.
  2. Hitlerio kariuomenė žingsniuoja į Reino zoną, kuri pagal Versalio taiką, buvo nukarinta.
  3. Pagal Versalio taiką, Vokietija negali prisijungti prie Austrijos (negali įvykti anšliusas). Tačiau nacių ginkluoti būriai vis tiek įsiveržia į Austriją ir Austrijoje rengiamas plebiscitas (rinkimas): ar reikėtų Austriją prijungti prie Vokietijos? Kadangi kariuomenė jau šalyje, rinkimų rezultatai palankūs ir sukuriama Didžioji Vokietija.

Tautų Sąjunga nereaguoja į tokius veiksmus, nes, anot jų, patys austrai balsavo už prijungimą ir neįvyko jokių didelių žudynių ir panašiai.

  • Miuncheno sąmokslas. Vyksta pasitarimas dėl Sudetų krašto.

    • Dalyvavo 2 diktatūrinės, 2 demokratinės šalys:
      • Vokietija
      • Italija
      • Didžioji Britanija
      • Prancūzija
    • Hitleriu atiduodamas Sudetų (Čekoslovakijos dalis) kraštas.
    • Hitleris užiima Čekiją (visą Čekoslovakiją). Primename, tai buvo vienintelė valstybė tarpukaryje, kuri buvo demokratija.
    • Be to, Miunchene buvo planas nužudyti Hitlerį, bet nebuvo vykdomas.
  • Hitleris iš Lietuvos reikalauja atiduoti Klaipėdos kraštą. Jeigu ne, vokiečiai žygiuos iki neapibrėžtos ribos. Su ultimatumu Lietuva sutinka.

1939 m. kovo 20 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys gavo Vokietijos užsienio reikalų ministro Joachimo fon Ribentropo ultimatumą. Vokietija pareikalavo grąžinti Klaipėdos kraštą. Nesulaukusi paramos iš Klaipėdos konvencijos signatarių, Lietuva turėjo šį reikalavimą priimti. Vėlyvą 1939 m. kovo 22 d. vakarą Berlyne Juozas Urbšys, J. fon Ribentropas ir Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Kazys Škirpa pasirašė penkių straipsnių Vokietijos-Lietuvos sutartį dėl Klaipėdos krašto perleidimo. 1939 m. kovo 23 d. pagal iš anksto paruoštą planą Klaipėdos krašto sieną peržengė Vokietijos kariuomenė. Hitlerio įsakymu, iki 1939 m. gegužės 1 d. kraštas turėjo būti integruotas į Vokietijos Reicho administracinę bei juridinę sistemą. 1945 m. pradžioje kraštą užėmė Raudonoji armija, jis prijungtas prie Lietuvos TSR. Vikipedija

  • Hitleris sudaro Ribentropo - Molotovo paktą, dėl to prasideda II pasaulinis karas

Imperialistinė Japonija (Tolimieji Rytai)

Pretenzijas reiškė į Mandžiūriją, vėliau visą Kiniją.

Bendradarbiavo su nacių Vokietija II pasauliniam kare.

Išstoja iš TS.

Fašistinė Italija

Agresyvi užsienio politika

Lenda į Etiopiją (tada vadinosi Abisijina)

Užimtos Viduržemio jūros teritorijos, kuria vadinamą vidaus ežerą

Italija išmetama iš TS dėl agresijos

Ispanijos pilietinis karas (1936-‘39 m.)

Vykęs karas Maroke išsaugo į pilietinė karą tarp: * respublikonų (anti-fašistinis Liaudies frontas, socialistai, socialdemokratai, komunistai) * fašistų, anarchistų ir monarchistų (vienoj krūvoje)

Tuo tarpu Ispanijoje buvo monarchija.

Įsikiša kitos valstybės, duoda karinę pagalba.

Frankas laimėjo, liko valdžioje iki mirties. Laimėjo fašizmas. Tačiau nebuvo itin stipri ar radikali fašizmo forma ir, be to, Ispanija nedalyvavo II pasauliniame kare.

Pasikeitė politinė situacija po jo mirties.

Jėgos sferos. Repeticija prieš II pasaulinį karą

I pusė: Vokietija, Italija (Franciškas Franka) - fašistai. Šalys suartėja.

Vėliau susidarė Berlyno - Romos ašis (Vokietija, Italija ir vėliau Japonija yra sąjungininkės).

II pusė: SSRS, pasaulinė socialistinė revoliucija. Anot jų, komunizmas išstums kitas socializmo formas.

III pusė: Didžioji Britanija, Prancūzija. Stengiasi išlaikyti Europos taiką. Laikosi nuolaidžiavimo politikos.

Kas įžiebia Antrąjį pasaulinį karą

Pradėjo vykti derybos, šalys ieškojo karinių sąjugininkių, artėjo karas.

Vokietija ir Italija

Vokietija ir Italija suartėja:

  • Pasirašė anti-komunistinį anti-kominterno paktą
  • Plieno paktas yra skirtas politiniam, kariniam bendradarbiavimui.
  • Hitleris leidžia Italijai įsitvirtinti aplink Viduržemio jūrą.

Ribentropo - Molotovo paktas (1939 08 23 VBE)

Dar vadinama 10 metų SSRS - Vokietijos nepuolimo sutartis.

Vykdomi slapti protokolai, kuriais buvo pasidalytos įtakos sferos. SSRS neigė slaptus protokolus iki 1989 m.

Pasirašė užsienio reikalų ministrai Molotovas (iš SSRS) ir Ribentropas (iš Vokietijos).

Tiesiogiai nulėmė Antrąjį pasaulinį karą, kuris prasidėjo 1939 09 01 VBE.

Hitleris nenori kariauti 2 frontais.

Šią diena po 50 metų buvo sudarytas Baltijos kelias. Dar vadinama Juodojo kaspino diena.

SSRS atiteko

Suomija, Estija, Latvija, Rytų Lenkija, Besarabija (Romunijos teritorija, dabartinė Moldavija)

Vokietijai atiteko

Įtakos zonos siena buvo nustatyta Lietuvos šiaurės siena, todėl Lietuva atiteko Vokietijai.

Draugystės ir sienų sutartis tarp SSRS ir Vokietijos

Vokiečių kariuomenė staigiai varo į Lenkiją, todėl netgi įsiveržia į Rusijos įtakos sferą. Reiškėsi, kad buvo laikas pakeist Ribentropo - Molotovo pakto susitarimus 1939 08 28 VBE.

SSRS ir Vokietijos santykiai šiuo metu buvo geri. SSRS Vokietijai netgi teikė iškasenas.

  • Pagal sutarties pakeitimus SSRS atiteko Lietuva
  • SSRS skelbė, kad nori ginti mažesnes valstybes
  • Pasiūlo visoms valstybėms pasirašyti savitarpio sutartį, kurią pasirašo visi, išskyrus Suomiją, kur prasidėjo karas su SSRS
  • Lietuvai buvo prižadėtas Vilnius. Taip ir buvo, baigėsi Lietuvos - Lenkijos konfliktas.

Palauk, ar padėjo?

Ieškai kitokio konspekto arba nori kitos pamokos konspektų? Mes turim tai, ko tau reikia.

Istorija ->

Visos pamokos ir konspektai ->

Sek mūsų Instagramą ir pirmas sužinok, kada įkelsim naujus konspektus arba video

    Instagram

YouTube icon     YouTube

Reklama