Tarpukaris (demokratijų kovos, SSRS)

Reikės 2 min.
2019-10-11


Kova tarp demokratijos ir diktatūros

Valstybių skirstymas

Ilgai nusistovėjo diktatūra. Pavyzdžiui, viduramžiais nebuvo tokio dalyko kaip demokratijos (bendrai kalbant). Tik Apšvietos laikais atsirado demokratinis modelis šiuolaikinėms valstybėms.

Dažnai valstybės skirstomos pagal:

  • Valdymo formą (kas valdo?)
    • monarchija
      • absoliutinė (diktatūra)
      • konstitucinė (demokratinė)
    • respublika (Tauta)
  • Valstybės valdymo būdą, režimą (kaip valdoma?)
    • demokratija
      • tiesioginė — iš senovės Graikijos, Atėnų — piliečiai balsuoja už įstatymus tiesiogiai
      • atstovaujamoji — piliečiai renka kitus piliečius (atstovus), kurie (pagal jų norus) priims naujus įstatymus, keis valstybę
    • diktatūra
      • totalitarinė — visiška valdžia ir kontrolė (Leninas, SSRS)
      • autoritarinė — paremta autoritetu, švelnesnė (Lietuva, Smetona)

Prisiminkime, kad ne visos respublikos yra būtent demokratinės, ne visos monarchijos būtina diktatūros (pavyzdžiui, Didžioji Britanija).

Kova?

Po Pirmojo pasaulinio karo buvo tokia situacija:

  • Demokratija įsigalėjo ir liko senose valstybėse.
  • O diktatūra buvo naujesnėse šalyse.

Partijos

Tokia tendencija, kad naujos valstybės, kurių demokratija nėra subrendusi, turi daugiau partijų. Geras pavyzdys — Indija, netgi Lietuva nėra tiek subrendusi (palyginus su JAV, kur yra tik 2 rimtos partijos).

Partijos turėtų kurtis ant ideologijų, ne asmeninių ginčų tarp partijų narių.

Demokratijos principai

  1. Suverinitetas priklauso tautai
  2. Valdžia kyla iš tautos piliečių
  3. Demokratiniai rinkimai yra:
    • teisėti, pagal įstatymus
    • lygūs
    • visuotiniai
    • slapti
    • reguliarūs (kas 4, 5 metų ir panašiai)
    • laisvi
    • yra bent 2 kandidatai
    • dalyvauja stebėtojai (pavyzdžiui, Lietuvoje yra organizija Baltosios pirštinės, kuri užtikrina, kad nebūtų korupcijos).
  4. Valdžia padalyta:
    • leidžiamoji
    • vykdomoji
    • teisminė
  5. Įstatymų viršenybė prieš valdžią. Kitaip sakant, valdžia privalo sekti įstatymus, Konstituciją.
  6. Įsitvirtina politinis pliurializmas, opozicija. Nedraudžiamos jokios partijos, nedraudžiami politiniai judėjimai. Laisvė skleisti savo mintis.
  7. Laisvas būrimasis į interesų grupes (naujame kurse nebūtina)

SSRS politinė, socialine, ekonominė raida tarpukary, Lenino laikais

1917 m. paskelbta bolševikų valdžia.

Valdys nedemokratiškai, atėjo į valdžią neteisėtu būdu.

Bolševikai užima mažiau nei 50% balsų per Steigiamajį seimą, todėl paleido. Tai iš karto nedemokratiškas veiksmas.

Karinis komunizmas

Prasideda kitimas į komunizmą iš kapitalizmo.

Istorikai vadina raudono teroro periodu.

  1. Socializmo idėjos. Rėmėsi marksizmo idėjomis.
  2. Bankai ir stambios įmonės nacionalizuotos.
  3. Panaikinama privati nuosavybė.

NEPAS. Naujoji ekonominė politika

Bado, nepasitenkinimo metu Liejimas Leninas priėmė naują politiką.

Valdžia atsidūrė ant žlugimo ribos.

POKYČIAI:

  1. Dalinė privati nuosavybė. Gali kurtis smulki privati prekyba ir pramonės įmonės
  2. Prievartinis maisto nusavinimas pakeistas fiksuotu mokesčiu maisto produktais
  3. Todėl kyla noras dirbti, prasidėjo prekyba, vėl pradeda cirkuliuoti pinigai.

Baigėsi ekonomikos nepasitenkinimas, bet tęsėsi kitos represijos bei ateizmo priemonės.

Politinė raida

Pilietinis karas tarp raudonųjų bolševikų ir baltųjų

Kas stovėjo kieno pusėje?

Raudonųjų

  • Bolševikai
  • Kariuomenė
  • Samdomi darbininkai
  • Neturintingiausi valstiečiai

Baltųjų

  • Dvarininkai
  • Buržuazija
  • Dvasininkai

Pasaulinė socialistinė revoliucija

-


Atspausdinti puslapį   Siūlyti keitimus
Žymės
Autoriai
Neskelbiama
Paskutinį kartą atnaujinta
2019-10-11