Valstybių skirstymas

Ilgai nusistovėjo diktatūra. Pavyzdžiui, viduramžiais nebuvo tokio dalyko kaip demokratijos (bendrai kalbant). Tik Apšvietos laikais atsirado demokratinis modelis šiuolaikinėms valstybėms.

Dažnai valstybės skirstomos pagal:

• Valdymo formą (kas valdo?)
  • monarchija
    • absoliutinė (diktatūra)
    • konstitucinė (demokratinė)
  • respublika (Tauta)
• Valstybės valdymo būdą, režimą (kaip valdoma?)
  • demokratija
    • tiesioginė — iš senovės Graikijos, Atėnų — piliečiai balsuoja už įstatymus tiesiogiai
    • atstovaujamoji — piliečiai renka kitus piliečius (atstovus), kurie (pagal jų norus) priims naujus įstatymus, keis valstybę
  • diktatūra
    • totalitarinė — visiška valdžia ir kontrolė (Leninas, SSRS)
    • autoritarinė — paremta autoritetu, švelnesnė (Lietuva, Smetona)

Prisiminkime, kad ne visos respublikos yra būtent demokratinės, ne visos monarchijos būtina diktatūros (pavyzdžiui, Didžioji Britanija).

Kas yra partija?

Profesionalių politikų ir juos remiančių eilinių piliečių organizacija, siekianti:

• laimėti rinkimus,
• sudaryti vyriausybę
• ir įgyvendinti savo programą

Žodis partija iš lotynų k. — pars - dalis, part — dalis angliškai.

Hierarchija

1. Partijos atstovai valdžios struktūrose
2. Partinė organizacija
3. Rinkėjai (elektoratas)

Tradicinė partijos organizavimosi schema

Partijos narių suvažiavimas (aukščiausia institucija) Priima ir koreguoja partijos nuostatus Renka partijos vadovybę (pirmininkas, taryba, komitetai) Tvirtina partijos veiklos programą, rinkimų programą Tvirtina partijos kandidatų sąrašą rinkimuose Svarsto einamuosius reikalus

Kada atsirado partijos?

• Atsiranda ten, kur piliečiai turi teisę dalyvauti valstybės valdyme
• Pirmosios partijos – Anglijoje XVII a. — vigai ir toriai, vėliau liberalus pakeitė leiboristai
• Masiškai siejama su XIX a. ideologijomis ir pramonės revoliucija
• Lietuvoje seniausia partija – įkurta 1896 m. – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)

I-oje LR veikusios partijos (1920- 1940)

LSDP LDP - Varpas, Kudirkos vizija LKP LVLS (Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga) LTS (Lietuvos tautininkų sąjunga)

LKDP Lietuvos krikščionių demokratų partija

Dabartinės partijos

Atsidaryk LRT.lt ir pradėk skaityti.

Partinės sistemos

Dvipartinės

• Rinkimų sistema: Mažotarinė / Daugumos atstovavimo
• Periodiškai dvi partijos apsikeičia, mažų partijų interesai beveik neatstovaujami

Pliusai:

• Stabilumas
• Aiški atsakomybė

Minusai:

• Mažesnė pasirinkimo galimybė
• Sena sistema

🗺 JK (leiboristai ir toriai), JAV (demokratai ir konservatoriai)

Daugiapartinės

• Vyrauja koalicijos (nevyksta pokyčiai be bendradarbiavimo tarp kelių partijų), pozicija (valdantieji), opozicija (mažuma)

Pliusas:

• Didesnis pasirinkimas
• Vyrauja dialogas

Minusas:

• Dažnos vyriausybių krizės
• Neaiški atsakomybė, lyderystė
• Šalyse be stiprių demokratinių tradicijų — daug partijų, kuriuos susikuria ne dėl ideologinių, bet asmeninių priežasčių

🗺 Lietuva

Su viena vyraujančia partija

Žr. Indija (INK) ir jos didžiulį demokratinį procesą su daugeliu partijų

Politinis spektras

Kairieji

Socialdemokratai. Radikalieji — komunistai.

• Socialinė gerovė
• Gerovės valstybė
• Progresyviniai mokesčiai
• Prieš švietimo ir sveikatos apsaugos privatizavimą
• Lygybė pasiekiama skiriant daugiau (arba skirtingo) dėmesio tam tikros grupėms

Dešinieji

Konservatoriai, liberalai.

• Socialinė nelygybė
• Prieš gerovės valstybę (pastaba: Gitanas Nausėda naudoja šį išsireiškimą, nors nėra kairysis)
• Mokesčių mažinimas ir mažesnis valdžios aparatas (tik būtiniausios funkcijos)
• Viskas turi būti privatizuota
• Laisvė yra nelygybėje

Partijos Lietuvoje

• Kodėl tiek daug partijų?
  • Formavosi analogiškai Vakarams
  • Visuomenės susiskaldymas
  • Neturi pilietinės visuomenės, demokratijos tradicijų
• Sistemos trūkumas
  • Susmulkėjimas
  • Piliečių nepasitikėjimas
  • Aiškios ideologijos neturėjimas
  • (Šiuo metu) per daug partijų

Rinkimai

• Ritualiniai
• Demokratiniai
  • Visuotiniai
  • Lygūs
  • Tiesioginiai
  • Slaptas balsavimas
• Nedemokratiniai

Į ką vyksta rinkimai?

• Savivaldybių tarybas
• Seimą
• Prezidento instituciją
• Europos Parlamentą EP

Procesas

• Rinkimų teisės nustatymas (cenzai)
• Rinkiminių apygardų nustatymas (čia skaičiuojam ir sumuojami rinkėjų balsai); apygardų dalijimas į apylinkes (rinkėjų patogumui)
• Rinkėjų sąrašų sudarymas
• Kandidatų iškėlimas ir registravimas
• Priešrinkiminė kampanija
• Balsavimas
• Rezultatų nustatymas ir mandatų suteikimas

Teisės

Seimas

Aktyvi rinkimų teisė / pilietis renka valdžią

LR pilietis nuo 18 metų

Pasyvi rinkimų teisė / teisė būti išrinktam

Ne jaunesnis kaip 25 metų

Žmogus nuolat gyvenantis Lietuvoje

LR Prezidentas

Aktyvi rinkimų teisė / pilietis renka valdžią

LR pilietis nuo 18 metų

Pasyvi rinkimų teisė / teisė būti išrinktam

LR pilietis pagal kilmę nuo 40 metų. Ne mažiau nei 3 pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje.

Savivaldybės

Aktyvi rinkimų teisė / pilietis renka valdžią

LR pilietis nuo 18 metų

arba ES pilietis nuo 18 metų gyvenantis toje teritorijoje

Pasyvi rinkimų teisė / teisė būti išrinktam

Ne jaunesnis kaip 18 metų LR pilietis

Žmogus nuolat gyvenantis toje savivaldybėje

Lietuvos atstovai EP 🇪🇺

Aktyvi rinkimų teisė / pilietis renka valdžią

LR pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje ES valstybės narės pilietis nuo 18 m.

Pasyvi rinkimų teisė / teisė būti išrinktam

Nuo 21 metų

LR pilietis arba kitas nuolat gyvenantis LR ES valstybės narės pilietis

Cenzai

Apribojimai, kas gali balsuoti, būna:

• Amžiaus
• Sėslumo (kiek gyvena teritorijoje, pilietybė ir pan.)

Nebeegzistuojantys:

• Išsilavinimo
• Lyties
• Turto

Sistemos

Daugumos atstovavimo (DA); Mažoritarinė

• Vienmandatės rinkiminės apygardos
• Balsuojama už asmenį
  • Paprastosios (JK, Japonija)
    • 22, 5, 17, 23, 17, 8 — laimi 23 proc. kandidatas
  • Absoliučios (Lietuvos, Prancūzijos prezidentai)
    • 22, 5, 17, 23, 17, 8… iš tų
    • …vykdomas antras turas daugumai surinkusiai
    • arba 50% + 1 balsas pirmame ture

+PLIUSAI

1. Paprastumas, lengvas skaičiavimas
2. Palanki didelėms partijoms, todėl nėra partijų skaldymosi
3. Paprastai 2 partijos, viena laimi, aiškus atsakingumas

-MINUSAI

1. Mandatą gauna kandidatas net su labai maža persvara surinkęs balsų
2. Sunku gauti mandatą mažoms partijoms

Proporcinio atstovavimo (PA)

• Viena daugiamandatė rinkiminė apygarda
  • Balsuojama už partiją
  • Partija gauna mandatų proporcingai surinktų balsų skaičiui
  • Partijų kandidatų sąrašai, gali būti reitinguojami
• D‘Hondto metodas
  • Surinkti balsai dalijami iš 1,2,3,4,5,6,ir t.t., kol yra prasmė; Pagal didžiausius skaičius nustatomi mandatai
• Kvotos metodas
  • Kvota – balsų skaičius, reikalingas vienam mandatui gauti

+PLIUSAI

1. Atstovaujama platesniam rinkėjų ratui
2. Mandatą gali gauti mažų partijų, specifinių interesų atstovai

-MINUSAI

1. Neretai balsuojama už nepažįstamus žmones
2. Kandidatai, gavę mandatą, bet jau išrinkti į kitą valdžios instituciją, savo mandatą gali atiduoti kitam
3. Partijų skaičiaus augimas (turi surinkti 5 partija - 7 koaliciją proc. minimumą LT; yra slenksčiai fragmentavimui išvengti)
4. Maža partija, gavusi mandatą, gali būti labai svarbi formuojant vyriausybę
5. Neaiškus atsakingumas, koalicijos partnerių kaltinimas

Mišri - DA + PA

Būtent Lietuvoje mišri sistema renkant Seimą.

Parlamento / Seimo rinkimai

Frakcija - vienos partijos atstovai, išrinkti į Seimą

Lietuvoje renkami 141 atstovai į Seimą

Proporcinio atstovavimo (PA)

• Taikoma renkant 70 (SEPYTNIASDEŠIMT) Seimo narių ir savivaldybių rinkimuose
• Balsuojama DAUGIAMANDATĖSE apygardose
• Balsuojama už partijas, užų pateiktus sąrašus
• Išrinktieji siekia įgyvendinti savo partijos programą

Kuo daugiau partija gauna balsų, tuo daugiau vietų ji turės Seime. Jei įtrauktas į sąrašą partijos narys neglai eiti savo pareigų, partija pati deleguoja kitą partietį į Seimą.

Daugumos atstovavimo (DA); Mažoritarinė

• Balsuojama už ŽMOGŲ, renkant 71 (SEPYTNIASDEŠIMT VIENĄ) SEIMO NARĮ
• Balsuojama vienmandatėse apylinkėse.
• Išrinktasis asmuo gina savo rinkėjų interesus ir įgyvendina jiems duotos pažadus, teoriškai
• Į Seimą išrenkamas asmuo, surinkęs daugiau balsų nei kiti kandidatai.
• Jei išrinktasis asmuo nebegali eiti savo pareigų, rengiami nauji rinkimai toje apygardoje.

Kiti rinkimai LR

Prezidento

Kadencija: 5 PENKI metai.

Absoliučios mažoritarinės / absoliučios daugumos atstovavimo sistema, todėl gali vykti 2 turas.

Savivaldybės

Kadencija: 4 KETURI metai.

Proporcinis atstovavimas.

🇪🇺 Į Europos Parlamentą

Kadencija: 5 PENKI metai.

Proporcinis atstovavimas.

Sąvokos

• Nikola Makiavelis, makiavelizmas - tikslas pateisina priemonę.
• Monteskje - padalyta valdžia į 3 dalis (demokratija).
• Apygarda → apylinkė (balsavimo vieta)
• Balsų skaičius, kurio užtenka vienam mandatui gauti - rinkiminė kvota, kuri naudojama proporcinėje sistemoje

LR Konstitucija

Skaityti čia →

Specialų dėmesį skirkite į:

• tai, ką pagal įstatymus turi vykdyti Seimas,
• kokias galias ir pareigas turi Prezidentas.