← Istorija

VBE 6.18 - 6.34 (1944/1945 - 1990)
Aneksuota Lietuva Šaltojo karo periodu (antroji sovietizacija)

Po vokiečių okupacijos 19441945 metais grįžo sovietinė valdžia. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva oficialiai tapo nepriklausoma. Šiuo periodu Lietuva kaip valstybė neegzistavo ir buvo prijungta prie SSRS sudėties.

11 min (2247 ž.)
[Nuotrauka] [LTSR / LSSR](https://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_TSR_istorija#1941_m._bir%C5%BEelio_tr%C4%97mimai) emblema (1978 - 1990 metais). Visose valdiškose institucijose, pavyzdžiui, klasėse galėjai rasti šią atributiką.

LTSR / LSSR emblema (1978 - 1990 metais). Visose valdiškose institucijose, pavyzdžiui, klasėse galėjai rasti šią atributiką.

Aa

Esminės pokyčių sritys nuo tarpukario ir sovietinės Lietuvos:

  • Planinė - rinkos ekonomika
  • Vienkiemiai - kolektyvizacija
  • Žodžio, sąžinės ir kitos žmogaus laisvės ir teisės - cenzūra
  • Kaimo kultūra - urbanizacija ir melioracija
  • Demokratinis ir aksominės diktaturos laikotarpis - totalitarinė diktatūra
  • Sostinės statusas, Klaipėdos ir Vilniaus kraštų likimai
  • Patriotizmas - tautų draugystės idėja
  • Universitetai ir jų likimas (tarpukario egzistavo tik VDU, sovietmečiu tik VU)
  • Valiuta (rubliai, litas)
  • Nuo agrarinės iki pramoninės Lietuvos ūkio / ekonomikos
  • Šalies atributika, himnas
  • Keliavimas ir jo apribojimas, nesavarankiška užsienio politika
  • Nomenklatūros, korupcijos, blato vyravimas - planinės ekonomikos ydos
  • Dvilypaus žmogaus samprata
  • Partijos

Stalino laikotarpis (Stalino laikotarpiu — 1945 - 1953 m.)

  • Sovietų valdžios atkūrimas
    • Ekonomikos ir žemės pertvarkymas
    • Visuomenės pertvarkymai
  • Pasireiškimas
    • Naudojamas teroras, plačiausiai — trėmimai
    • Didieji trys trėmimai:
      • Pavasaris, 1948 m.
      • Bangų muša, 1949 m.
      • Ruduo, 1951 m.
    • Partizaninės kovos (Freedom Fighters)

Antanas Šniečkus — LTSR sovietų partijos sekretorius; faktinis Lietuvos vadovas; piktadarys, atsakingas už trėmimus ir pnš.

Svarbiausia valstybės institucija — AT - Aukščiausioji Taryba.

Į komunistų partiją lietuviai stodavo dėl geresnių atlyginimų, karjeros, gyvenimo sąlygų, galimybių.

  • NKVD (vėliau MGB, KGB) yra valstybės slaptoji vidaus policija

Ekonominiai pertvarkymai

Kolektyvizacija iš pradžių veikė savanoriškumo principu, bet pritrūkus savanorių, imtasi prievartos ir represijų — pradėti kurti kolūkiai turtingų ūkininkų ūkyje, kuriuos ištrėmė, po to prijungti kiti ūkiai — baigėsi 1953 metais, kai mirė Stalinas.

Ginkluota rezistencija (Stalino laikotarpiu — 1945 - 1953 m.)

3 etapai

Plačiau Vikipedijoje

  1. 1944 m. liepa - 1946 m. gegužė
    • dideli būriai ir mastai
    • nebuvo vieningos organizacijos
    • kartais pavykdavo kontroliuoti atskiras teritorijas, kurių sovietai nebuvo užėme
    • pakankamai geras ginklavimasis
  2. 1946 m. gegužė - 1948 m. lapkritis
    • imta vengti atvirų kautynių su NKVD (SSRS) — naudoti bunkeriai
    • naudota pogrindinės kovos taktika bei sabotažas
    • prasidėjo NKVD/KGB šnipinėjimas
  3. 1948 m. lapkritis - 1953 m. gegužė
    • tik kelių žmonių būriai - atsirenkami partizanai
    • buvo vieninga organizacija, suvienytos jėgos
    • pasipriešinimas silpo: rečiau naudojama karinių susirėmimų taktika
    • dažniau naudojamas teroras ir sabotažas
    • mažiau resursų, nes baiginėjosi kolektyvizacija

Kiekviename etape karo mastai mažėjo.

Reikšmė

-> Tarpvalstybinis ginkluotas konfliktas / rezistencija

  1. Tęsėsi ilgiausiai tarp Baltijos šalių — beveik dešimtetį (apie aštuonis metus — 1945 - 1953 m.)
  2. Konfliktai parodė, kad lietuviai buvo priešiškai nusiteikę okupacijai
  3. Per visą okupaciją išlaikytas bent 80 proc. lietuvių tautos branduolis, skirtingai nei Rygoje, kur gyveno tik trečdalis latvių
  4. Partizanai pristabdė kolonizaciją į Lietuvą. Atkelti rusakalbiai (kariai, karininkai, specialistai)
  5. Buvo palikta didesnė privačios nuosavybės dalis Lietuvos SSRS kolūkiečiams
  6. Lietuvos kaimai aprūpino didžiąją dalį SSRS (ypač kiaulieną) dėl skirtingo pragyvenimo lygio (kartais Baltijos šalys vadinami Sovietų Sąjungos Vakarai, nors gyvenimo lygis tikrai nebuvo arti tokio, kaip kapitalistinėje Vakarų Europoje)

Pralaimėjo priežastys

  1. Kolektyvizacija 1953 m. sėkmingai instaliuota
  2. Sovietams partizanai - banditai. Į partizanų gretas buvo prisijungę ir šnipai, ir apsimetėliai, todėl silpo judėjimas
  3. Pavieni variantai, kurie gadino partizanų reputaciją

LLKS — Lietuvos partizanų vadovybė ir VLIK (Vyriausias Lietuvos Išsilaisvinimo Komitetas) užsienyje

1949 m. vasario 16 d. Deklaracija

-> Teisinis partizanų judėjimo pagrindas (aiškios idėjos)

Minaičiai, Radviliškis

  1. LLKS Taryba — aukščiausioji valdžia institucija okupuotoje Lietuvoje
    • 1992 m. LR Seimas pripažino, kad tai buvo vienintelė teisėta valdžia Lietuvoje tuo metu
  2. Vizija — demokratinė ir nepriklausoma Lietuva pagal I Konstituciją (1922 m.)
  3. LLKS Tarybos pirmininkas — Jonas Žemaitis - Vytautas pripažintas faktiškai ketvirtas Lietuvos prezidentas (buvo trys tarpukariu)
  4. Komunistų partija traktuojama neteisine
  5. Žmonės, padėję okupantams, atsakingi Lietuvos Teismui
  6. Moralinė jėga yra religija
  7. Svarbūs socialiniai klausimai valstybei (darbas, pensija ir t.t.)

Žymiausi partizanai

Trumpi faktai apie žmonės, kurie sovietai vadino banditais (realiai tokie nebuvo).

Juozas Lukša - Daumantas

Daumantas. Portretas

Daumantas. Portretas

1921 - 1951 m. - mirė 30 m.

  • Dukart ėjo už sienų dėl VLIK deklaracijos
  • Rezistencinės spaudos viršininkas
  • Gimnazijoje - ateitininkas, per pirmąją sovietų okupaciją - priklausė LAF, vokiečiams priešinosi, Kauno universiteto alma mater
  • Ėjo į pasipriešinimą su broliais, kurie buvo ištremti
  • Dvigubo agento Kukausko išduotas, žuvo miške
  • Neturėjo vaikų

Adolfas Ramanauskas - Vanagas

Vanagas. Portretas

Vanagas. Portretas

1918 - 1957 m. - mirė 39 m.

  • Dirbo pedagogu, žurnalistu, brigados generolu - alma mater Klaipėdos pedagogos institute
  • Gimė JAV, Connecticut, turėjo vieną vaiką ir žmoną
  • Palaidotas Antakalnio kapinėse ir 2018 m. pripažintas Lietuvos valstybės vadovu
  • Nelegalios spaudos organizatorius
  • Po partizaninės kovos su šeima gyveno nelegaliai su fiktyviais dokumentais, slapstėsi, kol po 11 metų KGB Kaune jį surado, kankino, tardė, nužudė

Jonas Žemaitis - Vytautas

Vytautas. Portretas

Vytautas. Portretas

1909 - 1954 m. - mirė 45 m.

  • Faktiškas 4-as LR Prezidentas II okupacijos metu, nes LLKS Tarybos preziumo pirmininkas
  • Jam skirtas Lietuvos nepriklausomybės medalis, prie Krašto apsaugos ministerijos paminklas
  • Brigados generolas
  • Išduotas jo bunkeris, jis Maskvos kalėjime buvo sušaudytas, kapas nežinomas
  • Turėjo žmoną, vieną vaiką
  • Lietuvos vietinėjė rinktinėjė (Povilo Plechavičiaus) dalyvis per karą II vokiečių okupacijos metu

Antano Sniečkaus valdymo bruožai

Antano Sniečkaus portretas

Antano Sniečkaus portretas

Sniečkus yra stalinistas. Jis patvirtino tremtis į Sibirą prieš liaudies priešus ir patvirtino, bet priešinosi repatriacijai (paleidimo iš tremtis ir grįžimo į tėvynę), destalinizmo politikai.

Jis yra faktiškai Lietuvos, kaip SSRS dalies, valdovas — Lietuvos komunistų partijos pirmas sekretorius nuo 1940 m. — pirmosios okupacijos — iki 1974 m. (mirties).

Komunistų partija egzistavo iki 1994 metų. Po Sniečkaus pirmininkavo ir Algirdas Brazauskas bei kiti.

Deklaruojama, kad SSRS demokratiška, vyko privalomi ir falsifikuoti rinkimai, tikra valdžia buvo komunistų partija.

Propagandinė svetainė apie Sniečkų

Jis dažniausiai vertinamas prieštaringai, nes aklai nepataikavo, nebuvo karjeristas. Bet realiai yra piktadarys, pasisakė už trėmimą, prieš repatriaciją ir ilgaplaukius (tikrai taip).

Planinė ekonomika

  • Lietuva iš agrarinės šalies tapo pramonine - industrializacija
  • Jungiamas visas ūkis su bendra Sovietų Sąjunga - integracija
  • Kolektyvizacija
  • Nesirūpinama aplinkosauga ir žmonių sveikata
    • Daug cheminės trąšos naudojimo iš lėktuvo, jų buvo per daug ir LTSR laikotarpiu Lietuvoje, regis, nebuvo gandrų — vargšams gyventi nebuvo, kaip. Labai neatsakinga.
  • Nepaisomos ūkio tradicijos, varomos politikos veiksmingumas
  • Ūkininkai turėjo mažiau iniciatyvos, savarankiškumo, daugiau abejingumo

Konkrečiai įkurta:

  • Mažeikių naftos perdirbimo įmonė
  • Kėdainių chemijos
  • Jonavos azotinių trąšų kombinatai

Žemės ūkis po ~20 metų pradėjo stabilizuotis. 9 deš. Lietuva diferencijavosi, buvo tapusi „SSRS Vakarais“, ferma, kiaulide ir t.t.

Visuomenės raida

  • Melioracija: grioviai per kiemus - https://lt.wikipedia.org/wiki/Melioracija
  • Urbanizacija. Žymiai pakilo žmonių, gyvenančių mieste, procentas — 20% => 70%
  • Kūrėsi miestietiška kultūra
  • „Antroji kolektyvizacija“ — vienkiemių naikinimas
  • Tradicijų nepaisymas
  • Susisiekimo apribojimai ir pašto KGB patikros
  • Rusinimas, rusifikacija
  • Dezinformacija
  • Užsienio įtakos slopinimas, uždarumas, negalėjai keliauti į kitas šalis
  • Privaloma karinė prievolė
  • Trečia karta nuo żagrės
  • Sovietmečiu Lietuvoje buvo tik Vilniaus universitetas, sovietai neturėjo Kauno universiteto

LTSR 8-9 dešimtmetyje

I. Ekonomika

Tęsiama planinę ekonomika, industrializacija ir t.t.

  • Pastatyta Ignalinos AE, tokia pat nesaugi kaip Černobylio
  • Ten dabar energetikų miestas Ignalina, sovietmečiu — vadinosi Sniečkus
  • Marijampolė vadinosi Kapsuko (irgi komunistas)
  • Intensyviai vystoma infrastruktūra, ypač keliai
  • Vilnius - Kaunas - Klaipėda, Lietuva anksčiau turėjo gerus kelius
  • Pradėti statyti mikrorajonai su visais patogumais: namai, darželiai, parduotuvės, kurių iki to laiko nebuvo

II. Socialinė / visuomenės raida

  1. Konstitucijoje deklaruojama, kad visi yra lygus, bet realiai klestėjo nomenklatūra (jeigu turėjai ryšius su komunistų partija, geriau gyvenai)
  2. Vyko mitingai, protestai ir paradai, bet juos organizavo tik komunistų partija ir sovietams palankiomis sąlygomis: vyko spalio revoliucijos ir Tarptautinė darbo diena gegužės 1 d.
  3. Dėl cenzrūos, skurdi kiekiu ir kokybe spauda: egzistavo laikraščiai kaip Tiesa ir kiti leidiniai jaunimui
  4. Kiekviename mieste buvo kariniai daliniai ir tai yra diktatūrinės valstybės bruožas — galios demonstracija
  5. Lietuvoje buvo dislokuotas branduolinis ginklas. JAV ją nufotografavo, todėl jos atsisakyta, bet raketa galėjo pasiekti Vakarų Europą. Dabar Plateliuose įrengtas muziejus.

Plokščių (Platelių) raketų bazė. Bazė Plokščių kaime, Plungės rajone, buvo pradėta statyti 1960 m. rugsėjo mėnesį, baigta – 1962 m. gruodžio 31 d. Joje buvo įrengtos keturios 27 m gylio šachtos (10 pav.), skirtos vidutinio nuotolio balistinėms raketoms SS-4 (rusiškoje klasifikacijoje – R-12)80. Šaltinis

  1. Jaunimo organizacijos — spaliukai, pionieriai ir Komjaunimas. Didžioji dalis jaunuolių turėjo priklausyti kažkokiai prosovietinei organizacijai, tik tai vaikai su kietais tėvais galėjo būti ne komjaunimo dalimi. Tikėtina, kad tie, kurie nepataikauja sovietams, nebūtų galėję įstoti į aukštąsias mokyklas.
  2. Dėl ateizmo politikos bažnyčios buvo paverstos sandėliais, meno galerijomis ir t.t. Buvo ir geras bažnyčios pastato panaudojimas, bet ir blogesnis - iš esmės bažnyčios nenuniokotos.
  3. Žmonių persekiojimas
  4. Egzistavo civilinė metrikacija, o tuokimasis bažnyčioje buvo kaip aukštesnė forma, kuri nebuvo lengva prieinama. Tie, kurie kartu gyveno ir nepasirašė civilinėje metrikacijos, buvo kartais netgi baudžiami. Nes nu. Vyravo homo sovieticus.

III. Žmogaus dviguba moralė

Išorėje (viešajame gyvenime) žmogus buvo socialistinis, vyravo:

  • Girtuokliavimas
  • Mankurtizmas — stengiamasi, kad žmogus ne tik nežinotų tikrosios visuotinės istorijos, bet ir savo istorijos, savo giminės istorijos, savo praeities
  • Abejingumas
    • Valdiško turto nesaugojimas
    • Valdiško turto niaukojimas
    • Apipaišyti butai
    • Sovietinis mąstymas: savimi rūpintis nereikia
  • Vagystė: masinė mašinomis ir pavieniai asmenys, kurie su savimi nešasi mėsa iš darbo ir t.t.

Bet viduje išlaikytas patriotizmas… buvo dainuojamos tradicinės lietuviškos dainos, Tautiška giesmė

LRT Mediatekoje galite rasti įdomių dalykų. Jų archyvuose, pavyzdžiui, filmas apie sovietinį šildymą, nes, vadinasi, toks buvo neįdomus gyvenimas kadaise.

Kultūra XX a. II p.

I. Liaudies meno propagavimas

Dainų šventės ir tautų draugystė

Vyko dainų šventės (tęsiama tradicija iš tarpukario), dailininkų plenerai, siuvėjų stoyklos…

Į dainų šventes atvyko žmonės iš kitų SSRS respublikų, kad šventėse būtų ir rusakalbių, ir lietuvių kalba dainuojančių. Propaguojama tautos draugystės idėja, kad visi gali sugyventi iš visų respublikų su bendra rusų kalba.

Inteligentijos darbo sąlygos

Cenzūra.

Šiuo metu naudojama ezopinė kalba - sakai vieną, turi omenyje kitą dalyką. Taip buvo apeinama cenzūra ir keliamso patriotiškos idėjos, pavyzdžiui, Just. Marcinkevičiaus dramoje Mažvydas, kurios epiloge skiemenuojama Lietuva.

Apėjo cenzūrą:

Opera Pilėnai, Herkus Mantas

  • Juozas Aputis. Keleivio novelės
  • Marcelijus Martinaitis
  • Justinas Marcinkevičius — jis ypač buvo stiprus ir numylimas autorius

Buvo ir kolaborantų. Salomėja Nėris, Petras Cvirka, Juozas Baltušis.

II. Muzika

Istorinė ir patriotiška tematika.

  • Vytautas Klova. Opera Pilėnai
  • Balys Dvarionas. Opera Dalia
  • Eduardas Balsys. Eglė žalčių karalienė, baletas (past. 1960 m.)

Džiazas. Petras Vyšniauskas

III. Dailė ir skulptūra

Stasys Krasauskas

Juozas Mikėnas

Gediminas Jokūbonis

Augustinas Savickas

IV. Teatras

Rež. Jonas Jurašas. Barbora Radvilaitė

V. Kinas

Vytautas Žalakevičius. Lietuvos kino rež., dramaturgas. Pokario tema. Vaizduota praeitis.

Arūnas Žebriūnas vaizdavo vaikų psichologiją, išgyvenimus

Raimondas Vabalas

VI. Žymiausi filmai

  • Miškais ateina ruduo
  • Smokas ir Mažylis
  • Skrydis per Atlantą

VII. Architektai

Algimantas ir Vytautas Nasvičiai

  • Neringos viešbutis ir kavinė
  • LR Seimas

Vilniaus Lazdynų mikrorajonas

  • Lenino premija, 1947 m.
  • Pilnai aprūpintas - darželis, paštas, parduotuvės…

Disidentinis judėjimas

Disidentas — asmuo, nepripažįstantis oficialios ideologijos.

Disidentinis judėjimas — atviras ir taikus pasipriešinimas: protestai, demonstracijos ir atviri pareiškimai sovietų ir užsienio institucijoms.

Priežastys

  • Pralaimėtas partizaninis karas, bet liko gyvos idėjos
  • Ieškoma naujų pasipriešinimo formų
  • Įtakavo pasaulio įvykiai: pasipriešinimas satelitėse, hipoai (nauja karta jaunimo už taiką, laisvę, laisvą meilę be santuokos, be to, turėjo ilgus plaukus, margus drabužius, naudojo narkotikus)

Tikslai

  • Pasipriešinimas sovietams
  • Nepriklausomos Lietuvos siekis
  • Sąžinės (religijos) laisvės ir žmogaus teisių siekiai
  • Siekis puoselėti tautinę kultūrą, patriotizmą ir saugoti istorinę atmintį

Formos

  • Protestai
  • Pogrindžio organizacijos
  • Pabėgimai iš SSRS
  • Patriotinės nuotaikos
  • Savilaida — necenzūruota pogrindžio spauda
  • Religinių švenčių šventimas
  • Antisovietinių atsišaukimų platinimas

I. 1955 - 1957 m. — atšilimas, destalinizacija, Vengrijos „Budapešto ruduo”

  1. Per Vėlines — Tautiška giesmė, gėles ant A. Basanavičiaus paminklo, šūkiai už Lietuvą
  2. Studentų ir lietuviškumo organizacijos pradėjo kurtis: savišvieta, atsišaukimai, trispalvės
  3. Prasidėjo Vilniuje, Kaune
  4. Tikrinama, kodėl švenčiama vasario 16-ą dieną, netgi jeigu tai žmogaus gimtadienis

II. 1972 m. — pakilimas, išjudintas judėjimas, Prahos pavasaris ir čeko susideginimas

Romas Kalanta

Jano Paleko — studento — susideginimas įkvėpė Romą Kalantą

Kauno pavasaris — mokinio susideginimas, prieš tai jis paliko laišką, užrašytą užrašų knygelėje.

Spaudoje skiriamas 1 ar 2 sakiniai: psichiškai nesveikas pilietis Kaune susidegino.

Tai įkvėpė studentus jungtis.

Tie, kurie sugebėjo atvykti į jo laidotuves, vėliau buvo sekiami KGB.

Pastaba: mokinys turėjo ilgus plaukus, iš tikrųjų SSRS buvo priešinamasi prieš hipius, ypač su ilgais plaukais, buvo tam tikras cm ilgis plaukams, jeigu buvo per ilgai plaukai, juos mokykloj kirpdavo.

8 dešimtmečio pabaiga. Kulminacija

Helsinkio grupės, LLK, TTGKK

Įsitraukė didesniai mastai žmonių

Lietuvos Helsinkio grupės

1976 m. po Helsinkio konferencijos, kurioje dalyvavo Europos valstybės, JAV ir Kanada

Helsinkio konferencijos akte nuspręsta:

  1. Įsipareigoti pripažinti žmogaus teises ir jas ginti
  2. Europos sienų neliečiamumas

Susikūrusios Helsinkio grupės SSRS egzistavo ir Maskvoje, ir Leningrade. Lietuva aktyviai su jomis bendradarbiavo.

Pagrindinis visų grupių siekis — žmogaus teisių pažeidimų garsinimas

Papildomas tik Lietuvos grupės siekis — (1) pripažinti neteisėtą Lietuvos okupaciją, (2) pasmerkti Ribentropo - Molotovo paktą

Pora populiariausių narių:

  • Tomas Venclova — autorius, leista palikti SSRS, emigravo į JAV, dabar buvo grįžęs į Lietuvą
  • Vytautas Petkus — sėdavo kalėjime, bet visada tęsdavo veiklą

LLL — Lietuvos Laisvės Lyga

  1. Skatino lietuvybę
  2. Siekė Ribentropo - Molotovo pakto pripažinimo, pasmerkimo

1978 m. įkūrė Antanas Terleckas

Taikiomis priemonėmis reikalavo nepriklausomos Lietuvos tiesiog.

Leido leidinius: Vytis, Laisvės šaulys (informavo ir užsienį)

Anksčiau ištremtas į Sibirą Julijus Sasnauskas — kunigas, disidentas, vienuolis — narys

1979 m. išplatino „45 pabaltijiečių chartiją“ (Maskva raginama nutraukti okupaciją). Tai buvo 40 metų Ribentropo - Molotovo pakto jubiliejaus data.

Pasaulio lietuvių bendruomenė

Jungė visus lietuvius visame pasaulyje — kultūrinis ir socialinis vaidmuo.

Leidiniai, dainų šventės, sporto žaidynės.

Organizacijų reikšmė

  1. Palaikė lietuvišką, laisvos Europos dvasią
  2. Neiškreipta informacija
  3. Pasaulis nepamiršo okupuotą Lietuvą, Baltijos šalis
  4. Skatino ir palaikė disidentinį judėjimą
  5. Baltams radijas buvo tyro oro gurkšnis

Išeivijos mokslininkai ir menininkai

Jų veiklos padariniai

  1. Nauji kultūriniai ryšiai
  2. Rusų kultūra pradėjo pralaimėti
  3. Respublikų gyventojams į SSRS siunčamas siuntos. Pradedama pragyventi iš drabužių, ne darbo — tai ne socialistinis gyvenimo būdas.

Egzistavo laisvi radijai, pavyzdžiui, Vatikano radijas ir kiti:

Laisvosios Europos radijas

RadioFreeEurope / Radio Liberty

  • Vašingtonas. JAV Kongreso finansuojamas
  • Retransliacija Prahoje
  • Radijas Europos kalbomis, įsk. lietuvių k.
  • Informuodavo apie SSRS įvykius, pasaulio lietuvių bendruomenę, minėjimus
  • Skaitomos katalikų bažnyčios kronikos leidinys
  • Egzistavo iki 2004 m.

Voice of America / Amerikos balsas

27 kalbomis, Niujorkas, egzistavo iki 2004 metų

Šiuo radiju transliavo ir buvęs tarpukario prezidentas Kazys Grinius bei Povilas Javanauskas

Lietuvių chartija

Tikslai

  1. Nepriklausomybės atkūrimas
  2. Lietuvybės išlaikymas

Socialinės ir kultūrinės vertybės

  1. Lietuviška šeima
  2. Lietuviška spauda, kalba

Chartijos aktualijos, svarbios ir šiandien

  1. Išlaikyti lietuvių kalbą
  2. Lietuviškos šeimos ir mokyklos kūrimas

💖 Nusiųskite žinias draugams!

Daugiau tokio turinio

Tik Istorija

Visos pamokos ir konspektai →