<- Biologija

Nervų sistema

Iliustracija

Nervų sistema. Valdymas, koordinacija.

Yra 4 audiniai:

  • Raumeniniai
  • Jungiamieji
  • Epiterminiai
  • Nerviniai (šitas mus domina).

Yra 2 nervų sistemos:

CNS centrinė

  • Sudaro galvos ir nugaros smegenys
  • Jutininės informacijos apdorojimas
  • Padaromas sprendimas, ką daryti

PNS periferinė

Dauguma nervų yra poriniai, jungiasi su galvos ar nugaros smegenim, perduoda informaciją į CNS ar iš jos.

Nervai išsidraikę visam organizme, už CNS ribų.

Žmogaus nervų sistema. Sistema

Informaciją teikia receptoriai, pavydžiui, akys, ausys.

  1. dirgiklis - juntamas pokytis
  2. receptorius - juntiminės ląstelės
  3. CNS
  4. efektorius: dažnai raumuo, liauka
  5. atsakas

Apdorojant informaciją, dažnai remiamasi patirtimi.

Neuronų (nervinių ląstelių) apibūdinimai

3 tipai:

  1. Juntamosios (sensorinės). Siunčia impulsus, kažką pajutus, į CNS.
  2. Įterptinės. Randasi CNS. Padeda perduoti signalus. Sujungia neuronus.
  3. Judinamosios (motorinės). Padeda vykdyti atsaką, pavydžiui, judinti raumenį.

Impulsai keliauja labai greitai 100 m/s, jeigu atauga aprazigyta mielininiu dangalu.

Sensoriniai (receptorius) -> įterptiniai -> motoriniai (liaukų, raumenų atsakas)

Neuronas turi ataugas ir ląstelės kūną.

Ląstelės specializuotos: arba sukelia, perduoda impulsą. Jungiasi ir sudaro nervų sistemą.

Ląstelės kūno sandara

  1. branduolys
  2. mitochondrijos (the powerhouse of the cell; jų daug, nes reikia daug energijos)
  3. ribosomos
  4. kitos organelės

Ataugos

Yra dvejopos.

  • Ilgosios (aksonas). Viena ilga. Kartais apdengti mieliniu dangalu, panašus į riebalus.
  • Trumposios (dendritas)

Mielinio dangalas yra iš Švano ląstelių, gaubia aksoną.

Tose vietose, kuriose nėra mielinio dangalo, yra Švano protrūkiai (sąsmaukiai, tarpai), keliauja 1-3 m/s.

Ataugos užsibaigia pūslelėms. Jos turės susitikti, kad persiduotų toliau nervinis impulsas.

Skirtumai

Juntamosios (sensorinės)

Dendritais (trumpa atauga) į kūno ląst.

Aksonais iš kūno ląst.

Jungiamosios (motorinės)

Dendritai ilgesniai.

Receptorių tipai

  • chemoreptoriai atsako į cheminius receptorius, dirgiklius. Burnoje, nosyje. Dėl jų jaučiame maisto kvapą ir skonį.
  • fotoreceptoriai akyse, jautrūs šviesai
  • termoreceptoriai odoje, jaučia šilumą. Kūne daugiau šalčio receptorių.
  • mechanoreceptoriai jaučia spaudimą, virpesius (odoje).
  • elektroreceptoriai žuvyse, receptoriai skirti elektriniams laukams.

Sinapsė, sandara

Sinapsė – tai jungtis tarp dviejų neuronų, pritaikyta nerviniams signalams perduoti, o (dažniausios) sinapsės — tarp vieno neurono aksono ir kito neurono dendrito, bet būna kitokių sinapsių.

Neuronų aksonai (ilgoji atauga) baigiasi aksonų svogūnėliais (sustorėjimais). Jų paviršius yra presinapsinė membrana (prieš sinapsę). Presinapsinė išskiria mediatorius. Paskutinės dendrito ir akrono membranos — postsinapsinės ir presinapsinės (angliški terminai post ir pre reiškia po ir prieš).

Taigi, presinapsinės perduoda signalą Į sinapsę, o postsinapsnis gauna presinapsinės.

Sinapsę paaiškinantis grafikas

Sinapsės plyšys yra apie 20 nm (2.0 × 10-⁵ mm).

Pūslelėje yra mediatoriai (cheminės medžiagos), pūslelė turi suplyšti, kad neuromediatoriai galėtų išeiti į tarpą:

  • galvos smegenyse
    • serotininas
    • dopaminas
  • kūne
    • acetilcholinas
    • noradrenalinas

Be to, primename, kad adrenalinas yra skirtinga medžiaga nuo noradrenalino. Adrenalinas yra hormonas, kuris gaminamas inkstuose.


Palauk, ar padėjo?

Ieškai kitokio konspekto arba nori kitos pamokos konspektų? Mes turim tai, ko tau reikia.

Biologija ->

Visos pamokos ir konspektai ->

Sek mūsų Instagramą ir pirmas sužinok, kada įkelsim naujus konspektus arba video

    Instagram

YouTube icon     YouTube

Reklama